Rūkas.Tepa.Maloniai.

Šurmulio aidai
gyvybės.
Seka dieną naktį,
įžaibuoja
pavasariniu savo žvilgsniu.
Negali.
Nemokėsi.
Nemanau.  Kad,
sugebėsi.
Ignoruoti
persikinę
svajonių plagijatais
prisotintą saulėlydžio tylą.
Delnų bėgiais
išvagotą,
išssiilgusią žolės ramybę.
Ir dar tas,
nuodėmingai
saldus ach...
Krenta įkvėptas raudonas.
Virstantis lengvu sniegu.
Rūkas.
Tepa.
Maloniai.
Niekada neatsispirsiu pagundoms.