“Viskas laikina”-
siūbuoja laivelis toli nuo kranto,
didėjančiu ritmu pasiutusį šokį šoka
ir guodžiasi vėjui,
štormą sukėlusiam,
jo palankumu tikėdamas...
Anas kvatoja bangų purslais:
“Na ir kvailys- rado kam guostis…”
kur laiveliai aš labai subjektyvus, bet .... teisus -geras eilius (... užsimerkim, perskaitę šešias eilutes, ir ... laivelį besiguodžiantį vėjui pamatysime, ... išgirsime...) :-)