Norėjau prisiminti lietaus skambesį, kad galėčiau pažvelgti motinai į akis. Savo lietaus akimis į jos akis, kupinas baimės ir nepatikrinto siaubo. Bet pamiršau lietaus vizijas... Lietus šaltas. Lietus mano draugas
[bijau lietaus. Mane baugina jo keliamas dunksėjimas stogo paviršiuje... Bijau jo... Nes... Lietus mane žudo. Po kruopelytę.]
Blezai, gyvenkime kartu... Mylėk mane... Žudyk mane.. Geisk manęs... Bet gyvenkime kartu... Naudokis manimi
[bijau tave mylėti, man sunku būtų tave mylėti. Juk tu mano motinos, Viktorijos, mokinys... Nekenčiu ir geidžiu tavęs tuo pat metu, noriu, kad glamonėtum mane, bet nieko daugiau. Man gaila tavęs. Tu neišgyventum]
Pramiegojau pirmą traukinį. Praradau penkis klientus ir 150 Lt. Tris dozės Viktorijai išvaistytos... Ji metė į mane karštą keptuvę. Nebebijau aš jos... Ji tik kelia siaubą mano akyse ...
Sloikas su širdim vietoj. Rozetes pamaitinau. Galiu keliauti. Su savo kekšiškais drabužiais šiandien jaučiuosi puikiai. Noriu save parduoti. Noriu visą savo skausmą parduoti už pinigus. Kankinsiu tą, kuris mane nusipirks. Galvosiu tik apie Blezą. Prieš kokius penkis metus, maniau, kad neprarasiu nekaltybės iki 18-os. O man dar tik 16-a . Nebetikiu nei savimi, nei niekuo kituo.
[Kai buvau keliais metais jaunesnė - norėjau būti gotė. Dar dabar noriu. Tikrai. Labai nuoširdžiai šneku. Tik Blezas žino šią mano svajonę... Norėjau draugų menininkų. Tikrai ne narkomanų ir stoties gražuolių... Nors jos irgi savotiškos. Su savo gyvenimo istorijom. Kartais ir su jom galima pašnekėti... apie kainą, kurios mes VERTOS:) ]
Blezas. Iš kur čia atsirado BLEZAS? Jis sėdi ant suoliuko taip, tarsi kažko lauktų. Gal Viktorijos? Prisėdu prie jo. Karamelinė šiluma perėjo per visą mano kūna. Kodėl jis tyli? Kodėl nepasako ko nors gražaus? Kraupi tyla. Bijau jo. Ne, nebijau. Pagaliau jisai prabilo. Nieko gero. Viskas taip banalu. Kaip "stotinės" pasakytu: "ne tokia kaina, nešneku". Atsistojau. Nuėjau. Jis mane sustabdė. Padave kažkokį popieriaus "gabalą". Kvepia vanile. Kaip kvepia vanilė? Tas popiergalis toks susiglamžęs. Kaip ir aš. Susiglamžiusi. Parduota. Ir vis dar parduodama. Ir visai nebrangiai. Pirkit mane ir naudokitės!
Ir vėl Blezas. Laiškas. Ten buvo laiškas. Laiškas man? O gal Viktorijai? Ne. Ant popiergalio užrašytas mano vardas. Įdomu ką Blezas man nori pasakyti. Jis man neįdomus. Laiškas jau šiukšlių dėžėj. Konteiryje. Sąvartyne. Jis greitai bus sunaikintas. Nenoriu pažinoti. Blezo.
[Na, jis man patinka. Atiduočiau jam savo suniokotą sielą, parduočiau save jam be užmokesčio. Bet jis manęs neims. Jis parduotas iki gyvos galvos, amžiams. Viktorijai. Viktorijai. Motinai. MANO]
Išėmiau šiukšlę. Išėmiau save. Dalelę savęs. Pasiliksiu atminimui, gal kada kai bus labai liūdna - paskaitysiu, bet ne dabar. Dabar lekiu dirbti. Laukia klientas. Aš jau parduota. Valandai, o gal daugiau?
[Skaudu. Skaudu, kai mane daro. Bijau, kad negalėsiu tureti vaikų. Bijau, kad mirsiu užsikrėtus kokia nors liga . Bet vistiek parsiduodu. Pinigų reikia.]
Nežinau ar patinku Blezui, bet kai jaučiu, kad jis kažkur netoli, noriu, kad viskas praeitų kuo greičiau, kad karamelinės spalvos kraujas neužvirtų ir nepasiduotų jam... Nes žinau, kad užtektų vienos sekundės nuotrupos ir aš jau būčiau jo glėbyje .
[Bet mes negalėsim būt kartu, nes mūsų gyvenimas ir taip per daug susipynęs. Būtų unbelievable.]
Nekalbėsiu ir negalvosiu apie Blezą. Jis Viktorijos. Aš stoties. Mūsų gyvenimas nesiriša. Jis narkotikus pardavinėja. Aš juos perku, BET nevartoju. Jis gimęs būti laimingu. Aš dar negimus.
Bijau lietaus. Myliu jazz'ą. Bet vistiek bijau lietaus. Ir dulkytės bijo lietaus. Turiu jas saugoti nuo jo. Galėčiau klausytis jazz'o iki gyvenimo galo. Žinau, kad man liko nedaug. Gal savaitė, gal mėnuo, o gal pusė metų. Daugiau nereikia. Manot, kad neišdrįsčiau nusižudyti? Labai klystat. Jau supratau gyvenimo esmę. Taigi kodėl iš čia neišėjus sulaukus aštuoniolikos metų. Juk gyvenimas be galo paprastas. Tai kodėl čia likti? Gyveni. Kenti. Džiaugiesi. Kenti. Miršti. Štai ir viskas. Na, o jei būsi be galo negraži tai ir to džiaugsmo net nebus. Dabar viskas kitaip. Nebeliko dvasinių vertybių, sielos. Viskas išsilakstę. Dabar svarbiausia pinigai ir grožis. Arba. Tik pinigai. Arba. Tik grožis.
Bijau lietaus. Jis neša nelaimes...
- Ji bijojo ašarų. Tikrai ne lietaus. Bijojo gyvenimo. Bijojo meilės. Todėl ir mirė. NUSIŽUDĖ. O galėjo gyventi. Bet jai nereikėjo.