Kruvinas angelas bastosi gatvėm
Su širdimi permirkusia nuo vienatvės
Nešventas, ir kraupiai vienas
Pasiramstydamas tik palei sienas
Keliauja jis į neužtikrintą rytojų
Bet vis sunkiau širdis kvėpuoja
Nors baigia jis visai pasent
Bet mato tikslą dar gyvent
Jis čia kitoks, jis čia tik svečias
Pritaps... nors kruvinas, išsekęs
Nors nejauku, širdis kraujuoja
Tačiau gyvent iš naujo dar svajoja