Karvės akys...

Karvė turi nuostabias akis, kurios nemato baisaus pasaulio. Jos tokios geros.
Jos nemato siaubo, kol nepatenka į skerdyklą...



- Mažute, kam tu tai lėlytei akytes išdūrei?
- Kad nematytų, koks baisus pasaulis, mama
- O varge,  kam tu šitai burną užrišai?
- Kad niekam nepasakytų, koks baisus pasaulis
- O šitai rankutes kodėl?
- Kad nedarytų baisaus pasaulio


- Tik protokolui, panele, pasakykite, koks jūsų vardas?
- ****
- Dabar aiškiai papasakokite, kas atsitiko jūsų motinai
- Ji neteko liežuvio
- Kaip tai atsitiko?
- Kai ji miegojo aš su virtuviniu peiliu...
- O kodėl, jei galima paklausti, jūs šitaip sužalojote savo motiną invalidę?
- Nes ji visą laiką man aiškino, koks gyvenimas yra siaubingas ir koks išsigimęs padaras esu aš
- O kas nutiko jūsų kaimynei?
- Ai ta ragana visur kišo savo nosį. Viską jai reikėjo matyti. Todėl vieną vakarą man prisireikė ją aplankyti...
- Tai kodėl jūs jei akis...?
- Nes ji matė, koks šlykštus gyvenimas ir koks šlykštus padaras esu aš
- Paskutinis klausimas...
- Neklauskit aš žinau, ką norit sužinoti, tik tikslaus atsakymo negaliu pateikti.
- Pabandykite
- Rankas įkišau į smulkintuvą fabrike, ten kur dirbu.
- Bet kodėl?
- O tai ir yra sunkiausias klausimas. Gal todėl, kad jos kūrė siaubingą gyvenimą, o gal todėl, kad nemokėjo iš to siaubo sukurti grožio... Ir kur tu žmogus mokėsi, kai dirbi ir gyveni skerdykloje, kai matai siaubą gerose ir gražiose akyse...