Šį vakarą dangus tirštai nuraudo
Lyg senmergė, sulaukusi piršlių.
Kuprotas voras laimės žvaigždę gaudo,
O aš užmigti niekaip negaliu.
Nes svaigsta oras nuo alyvų kvapo,
Nes renkas elfai šokti tarp gėlių...
Iš ilgesio Mėnulis liesas tapo,
Nebesiunčia Aušrinei spindulių.
Klastingai šypso ežeras bedantis -
Juk žino šią istoriją kaip dukart du,
Iškėlus vyrui sceną klykia antis,
O aš baisiuosi, nes romantike tampu.
Nuo šios baisios ligos nėra mikstūros,
Nežino hipokratai priešnuodžių jokių.
Kol niekas panacėjos nesukūrė,
Romantiką nakties aš kibirais geriu.