Rytais mano motina iš lėto
prausia savo raukšles,
mirguliuojančias sekliam vandeny
ir išskleistomis drobėmis,
kurias auštant slapta pasiklojo,
grakščiai pareina namo
Lygūs, lygūs – lyg nupjauti –
josios mostai,
besiliečiantys miglotu kraštu,
nuo virinamų skalbinių garo,
užrasojusio kaktą
Ji svaidosi gabaliniu cukrum,
kai tėvas per vėlai pargena karves
ir dumblinais batais paženklina
savo lovos pusę - - -
Elegantiškai kryptelėjusi galvą,
kad išryškėtų kaklo linkis,
ji suploja visomis savo aštuoniomis
dešimtimis, it kamerdinerį kviestų
Ir tas ateina
- juodašvarkis, balta apykakle –
ir sumurkia palei kojas
Mano motina mėgsta tėvo pakaušiui
postringauti, kad materialumas
naikina dvasingąjį pradą - - -
Bet kiekvieną vakarą
mano motina prašo
nupaveiksluoti ją su įkapėmis –
kad žinotų,
kokia šukuosena labiausiai
atskleidžia jos asmenybę
Ir aš kiekvieną vakarą
fotografuoju
josios mirtį
už pinigus