sapnų manija

nuo pat įkyriai kvepiančio
nepadoriai skaistaus ryto
dėlioju iš stiklo ir plunksnų
savo sapną praėjusį, kerais išrašytą

kai sapno nepamenu - tuojau sugalvoju
visą tobulą, mielą ir gražų...
ir lyg šunį įkyrų priklydusį
vaikau nuo savęs pavasarį

o po to, kad užgrius realybė
iš sapno išlipus, plunksnom aplipus
garsiai kalbanti, grubiai liečianti
sako:  – štai aš, tavo svajonė

- pasitrauk, atsakau, - esu užsiėmus,
man reikia į sapną sugrįžt
žūtbūt