tiek melo aplinkui
nereikia
nuskelsiu truputį
karčiosios tabokos -
vilties
tiek skausmo
nereikia,
nuplėšiu tikrovę
gabalėlį atkąsiu -
lemties
žmonės stikliniai
man spokso per petį
nieks nebeturi -
kaltės.
Ir jausmas toks prarastas
degina širdį
raugintas ir jaustas
dabar -
be vertės.