pieštuku rašyti paraštėse..
beveik prabanga..
stalinės lempos teritorijoje
užverstos knygos
jazminų arbata
avižiniai sausainiai
mėlyno perlamutro rašiklis
snaudžiantis telefonas
ir sudžiūvęs vasaros žiedlapis..
ei, kas ten braižo stiklą?
ai, vėl ta žvaigždė..
aha, ta pati,
kuria norėjau atsikratyti
ir įmečiau į dangų..
lengvai brūkštelėk per vandenį
karklo šakele,
šoktelėk ant liepto
ir šuktelėk,
kad virš ežero nulėktų
tavo "Ei!"..
nebijok, ančių neišbaidysi,
tik meldai sujudės nuo vėjo gūsio..
atstūmiau valtį nuo kranto
tylus irklų pliuškenimas -
iriuosi žolėtu vandeniu
varlėms kurkiant
į vos girdimą balsą
kitame krante..
susikalbejimas
"o gal tai minčių vanduo?"
"o gal svajonių pienas?"
"gegutės balsas pasislėpęs pušyse?"
"žiemos purienos?"
o vis tiek žinom, kad tai tas pats..
...lietus – nesulaikys
sapnas – nesugrąžins
šitaip jau buvo
o gal tik akimirkos deja-vu
prabėgo šešėliu
kliudydamas blakstienas..
blyksteli properšoje
saulės mostas
švysteli arkose
akinanti šypsena
žiedlapių gūsis į nugarą
švelniai stumteli..
po lengvu lengvu dangumi
lėta lėta pradžia
kitu keliu..
velvetinis rytas
giedra vėsa akyse
parke šnekučiuojasi skulptūros
apie būsimus pasimatymus
su tavimi..
...žvilgsnis
kaip laumžirgis
virš pievos -
bėgu paskui
tik niekad nesugaunu..
bet koks džiaugsmingas
tas lakstymas žolynais..
štai kodėl juokiuosi
kiaurą dieną..
o jie sakė,
tai bus romantiška daina:
"bankrutavo jausmų industrija
nebekliuksi vamzdžiais ambrozija
technologija kūrė iliuziją…
meilė – brangi elektra"
vėl pamečiau raktus
vėl likau gatvėje
su žibintais šoksiu
prieplaukoje
gal pernakt
sapnų iždininkas
vėl ištękints man raktus
iš nieko
arba iš visko..
ir taip kasnakt..
pieštukų metas..
paraščių metas..
o trintukų tai nėra..:)