Jau moterys susėdę ant suoliuko,
Ir žaidžia jų maži vaikai.
Čia kiras sparną vakar nusisuko
Ir krisdamas klyks amžinai.
Ir gervės iš šiltų kraštų sugrįžta,
Jau trikampiais ten iškabinti skalbiniai,
Ir kūdikiai iš vežimėlių krykščia
Kaip nepasotinami slibinai.
Ir motinos pakyla nuo suoliuko
Ir, tyliai šnypšdamos, dainuoja skaudžią dainą,
Kaip kurmis užsimano vest Coliukę,
Kaip Abelį nužudo Kainas.