Negaliu rasti rimo visose savo priežastyse,
Praradau laiko jausmą ir visus mėnesius.
Jaučiu - mane primušė,
Žodžiai tų žmonių, kurie neturi žemės.
Negaliu miegoti žemiau medžių išminties,
Kada tavo kirvis perkirto šaknis, maitinusias jas.
Dvišakiai liežuviai - aitriose burnose,
Gali priversti padarą kraujuoti iš vidaus.
O kas, jei tu padarei?
O jei - melavai?
O kas, jei aš kerštaujau?
O jei - akis už akį?
Aš mačiau tavo bjaurųjį vyno vaisių,
Gadinantį žmogų, kuris neturi stiprios nuomonės.
Asmenybės garbė traukia kerštingą dainą,
Įkvėpta laikų, kada turėjai menką vaidmenį.
Aš dalinuosi scena su milijonais,
Kurie kelia rankas į viršų todėl, kad taip jaučia...
Mes esame vienas.
Mes esame stiprūs.
Kuo daugiau mus žemini, tuo labiau tęsiame...
O kas, jei tu padarei?
O jei - melavai?
O kas, jei aš kerštaujau?
O jei - akis už akį?
Žinau, negaliu laikyti pykčio kamaroj,
Nes ką lesa tavo mintys, tas valdo tavo gyvenimėlį.
Taigi vienintelis klausimas:
O kas, jeigu...?
O kas, jei tavo žodžiai būtų teisiami?
O man nepaprastai patiko visas eilėraštis - nuo pradžios ligi pabaigos. Tai nėra mano stilius ir retai randu tai, kas man tiktų ir patiktų. Šį eilėraštį perskaičiau kelis kartus, pradžioje tyliai, vėliau garsiai. Jame tokia gelmė, kurią ne kiekvienas suprasti surast geba, o ką jau kalbėti apie suradimą. Eisiu skaityti kitų eilėraščių. Sprendžiant iš šio eilėraščio, atrodo, kad radau kažką, ką labai retai surandu - neteisi - suprantu. Gal tai yra mano problema, bet tuomet, kodėl aš suprantu kas parašyta jame.
"O kas, jei tu padarei?
O jei - melavai?
O kas, jei aš kerštaujau?
O jei - akis už akį? " - taip ir norisi kartoti ir kartoti...
Visada labiau zavejausi ne zodziais, o kaip jie tariami, glostomi lupomis, isdainuojami. Galbut tai klaida, juk poetas- rasymo virtuozas. Bet net ir graziausios eiles nublanksta, jei poetas jas skaitydamas pats jas supilkina, isreiksdamas tik paprastus garsus, o ne poezija.
Isvada: Isgirdus si eilerasti is Jusu lupu - ///// nes jis yra tikrai KAZKAS. Daug geriau nei daugelis pripazintu sedevru sioj svetainej.
o man kaip tik pabaiga labiau patiko [nuo žodžių "Aš dalinuosi scena su milijonais..."] išties nevisiškai viską supratau, bet kad buvo aišku - patiko (: duosiu ////
Skaičiau kiekvieną stulpelį po kelis kartus ir analizavau kūrinį tavo.Pirmiausiai pradėsiu nuo kritikos:
1)Rimo neieškoma priežastyse{loginė klaida}
2)"Praradau laiko jausmą ir visus mėnesius"{loginė klaida-praradus laiko nuovoką,nesuvokiama kiek laiko yra praleidžiama}
3)Nes ką lesa tavo mintys, tas valdo tavo gyvenimėlį. {sunkios konstrukcijos,sandaros ir minties sakinys}{per sunkus būti suvoktam}
O dabar pagyrimai:
1)Aiškios mintys
2)Super gera mintis
3)Geras būdas išreikšti liūdesį/skausmą/džiaugsmą
Šitas darbas laikytinas geriausiu kokiu tik esi parašiusi.Įsimesiu į mėgstamiausius.Ir nepaisant kritikos aš visiškai lengva širdimi sakau:"Labai šaunus darbas"Šaunuolė. /////