Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Įjungiu dangų, planetas
Daužau išlindusias rankas
Atplešiu grindų lentas
Ištraukiu saulę ir žvaigždes

Krentu žemyn aš iš aukštai
Pabyra tamsūs pelenai
Kaulai svyla, o tenai
Sudrasko į gabalus šernai

Bėgioja kūdikiai ratu
O tau ateina išdaužyt dantų
Kai negras groja trimitu
Nebebijau daugiau šunų

Išlaksto galvos gabalais
Visur vėl žvengia asilai
O mes pasitikime tais
Kurie nebuvo angelai

Parodau aš vidurinį pirštą
Į rūką tamsų, tirštą
Jau sugalvojau vykdyt kerštą
O žmonės staugia, niršta

Žaizdos kruvinos ir gilios
Jau girdis maldos tylios
Pašoku oran aš dvi mylias
Ir garsiai dingsta žodis "myliu"

Sugriūna kalnas tamsoje
Pasimetu kitam laike
Terminatorius suklumpa ekrane
Jei gali, perkrauk mane

Urvas kruvinas ir drėgnas
Smėly matos elnio pėdos
Paskutinis gulbės šokis lėtas
Širdin giliai įsmeigtos ietys

Užsidega dar žalios pievos
Savaime išsilydo plienas
Ir sužinau, kad esu vienas
Sutrupintos betono sienos

Paukščiai krenta iš dangaus
Nebeliko nieko įdomaus
Pavalgysiu šiek tiek medaus
Nes daugiau nieko nėr skanaus

Už altoriaus slepias kunigai
Daugiau nebežaidžia vaikai
Pažyra į visas puses stiklai
Žemės neapsaugojo dievai

Riaumoja liūtai vis arčiau
O žmonės klykia vis garsiau
Skauda kojas, o toliau
Įtraukia žemė vis giliau

Kaulai jau visai juodi
Gieda choras, ar girdi?
Šita naktis beprotiškai tamsi
Tu, naktie, man patinki

Danguje saulė greit užges
Ir niekas nieko neberas
Išsitraukiu kardą ir visas
Išpjaunu sielas dar gyvas

Vulkanai spjaudos ugnimi
Ar tu tiki dar dangumi?
Žmonės, gyvenę tik viltim
Bus apdovanoti amžina naktim

Ranka pakyla, sminga peilis
Krenta kūnų ilgos eilės
Tįsta ilgio lipnios seilės
Ir nebelieka žemėj meilės

Pasaulis nebesisuka, sustoja
O liūtai vis garsiau riaumoja
Žmonės klaupias ir dejuoja
Kai visata jiems mirtį dovanoja

Užverda upėse vanduo
Ištirpsta pakelėj akmuo
Susmunka purvinas piemuo
Sustoja pagaliau širdies raumuo

Pasaulis skęsta liepsnose
Aš greitai nužudau save
Žmonės žūsta, lydos lavoje
Štai ji, žmonijos pabaiga
2004-03-03 15:47
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 25 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-09 22:04
Chipsyte
Daeita iki galo=]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-06 12:09
Akwillina
wau fainas :)
man patinka
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-05 15:22
Keptuvė
O Jezuliau :))P
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-05 15:17
Narcizu karalaite
meile niekada nenumirsta:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-03 21:25
RIBA
...iš kur tokios mintys žemei nubundant?...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-03 20:28
Nevermore
gausiai... ir rimuojasi :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-03 16:31
kadugėlis
Ir netingėk tu man tokių pievų prisvaigt.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-03 15:57
aist
..o tai tau pasaulio pabaiga...žmonijos atsiprašau..šiaip kūrinukas neblogas..;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-03 15:54
Radha
ilgai ir graziai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą