Ir vėl tykiai ateisiu...

Lengvu rūku
Raudonas
Dūmas plaukia,
Jazminais dvelkia
Jos gėlėta
Skrybėlė,
Numesta ant
Upės kranto...

Tyku

Ramu

Sena vyšnaitė
Alsuoja
Gęstančių lapų vėsa,
Gubojos išblaškytos
Baltu sniegu.
Tik jai vienai
Nebaugu.

Nurimo

Pavargo

Vėjo sūpuoklės
Išnyko rūke,
Pažiro krisleliai
Prisnūdusioje
Žalumoje.
Iš senų jausmų,
Iš sapno...
Neliko nieko

Bet ji čia

Pakilt ir vėl sudužt
Su paprasta diena...