distance

Jautiesi mažas mažutėlis padarėlis, tarp 'gigantų' supančių ir spaudžiančių tave nuolatinėje gyvenimo spūstyje. Nepasitiki savo sugebėjimais, netiki 'šviesia' ateitimi. Nemyli savęs {žinoma ir kitų}. Nepakeli akių nuo pilko grindinio, kad saulės spindulėlis nepasiektų tavo pilko pasaulėlio. Neberandi bendros kalbos su artimaisiais {ar bent jau save taip vadinančiais}. Nuolat slepiesi savo kiaukute ir drebi...
... lauki ir bijai... žinai, kad tikrai nebeateis ir nepasibels Šiluma i tavo dureles
    atsipalaiduoji ir matai, kaip išeina dalelė tavęs, kartu su  atūžusiu vėjo šuoru. Belieka tik pusė tavęs, pusė tavo pasaulėlio, pusė liūdesio...baimės... drebulio ir ramybės, kurios tau taip reikia.
  ... ir belieka bėgti  ...nuo savęs