Sielos veidrodis

Grąžinu viską, ką kadaise esu paėmusi:
Šypseną.. amžinybę.. šilumą.. saulę.. bliuzą..
Aš niekada nesu gavusi šitiek daug.

.. žiūrėk man į akis.

Neištryniau tavo dovanų – jos tokios pat švarios,
Kaip ir buvo pačioj pradžioj: .. tiesiog aš jomis nesinaudojau.

.. žiūrėk man į akis.

Ką tu matai? Ar tu nors kažką jose matai?
Lietų... rudeninę nuotaiką... nuleistas rankas ir siaubingą vienišumo nuojautą?..
Tu prisimeni, ką daviau vietoj to:
Saulėlydį.

.. žiūrėk man į akis.

Seniai nemačiau tavęs tokio..
.. gražaus (banalu?).. rimto (netiesa?).. trokštamo (vulgaru?)..

.. žiūrėk man į akis.

Bet nebėk nugara į priekį – gali netikėtai susidurti su peiliais.

Nežiūrėk man į akis.

Tai nevykusi nuotrauka.