Angelų miestas

Apžavėtos juodos akys
Bespalvės saulės raudą
Vakarais stebės,
Gražiau nematę nieko.

Žemai pamynęs miestą
Ir žvaigždes jis verks,
Neliečiamas net vėjo.
Svajonė jausti kaip kiti...

Tenai, kur ėjo ji
Oras gyvybe kvėpuos.
Kova ir ašaros veide,
Ko neturėjo niekad...

Kai žmogus be sparnų,
Bet dar gyva mintis,
Bedugnes nesvarbu-
Troskimas tik paliesti.

Užgeso žvakė.
Nuskrido be sparnų...
Rankas ištiesk tik į šalis
Ir ošimu vėl jūros gyveni.