***Tai štai,išaiškino angelui,kad jis NESKIRIA SAPNO NUO TIKROVĖS.Sėdi angelas su savo saulėgrąžom,sparnus ant elektros laidų padžiovęs, ir kai tik ką gerą pagalvoja-įsignybia.Net mėlynos jo rankos.Svajoklis. *** Na,gerai,įtikino angelą,kad jis pernelyg dažnai sėdi,reikia jam išeiti,su kitais angelais pabendrauti.Pusdienį savo išeiginius sparnus lygino,paskui per naktį galvojo,kaip juos nešios.žodžiu,LAIMINGAS BUVO...Kiti angelai kitokius sparnus turėjo ir kitokias giesmes giedojo.Ir beveik visą vakarą prasėdėjo kitam kampe... ***Mokėsi angelas užsienio kalbų,kad visi jį suprast galėtų.Ir ne veltui.Kartą tokiam išpažintiniam vakarui išaušus,su languose atsispindinčia saule, žole tarp šaligatvio plytelių,žiogais po dūšią šokinėjančiais.Įsmeigęs veidą žemėn net pravirko.Ir nieko,ir žemė jį suprato.