Rašyk
Eilės (72033)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10318)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Veikėjai:
Ponas - vidutinio amžiaus ponas
Milicininkas - tvirto sudėjimo pareigūnas
Berniukas - paprastas rusvaplaukis berniukas, kokių septynerių su puse metų bei paspirtuku
Smėliu aplipęs pensininkas - žilas, nestabilios koordinacijos senukas
Po traukiniu pakliuvęs kalinys - valstybės išlaikomas asmuo, nelaimingo atsitikimo metu ką tik pakliuvęs po garvežiu


Ponas: Kai jam suėjo trylika metų, jis galėjo paimti puodelį nuo lentynos. Tiesiai už ąselės. Puodelio dugne, kaip paprastai, matėsi kreivai išgaubtas berniuko veido apskritimas.
Milicininkas: Kodėl jūs neatsakote į mano klausimą?
Berniukas: Jis labai paprastas ir lengvas.
Milicininkas: Prašau nepasakinėti...
Smėliu aplipęs pensininkas: Jau visi mano kaimynai vaikšto su ramentais.
Po traukiniu pakliuvęs kalinys (prisimerkia ketindamas meluoti) : esant žemesnei temperatūrai, trinties koeficientas paprastai padidėja.

Berniukas pastebi, kad ratukas nesisuka

Milicininkas: Na?!
Ponas: Nors baltas degtas molis greitai apsinešdavo nuosėdomis, berniukas labai pamėgo arbatą.
Pensininkas: Mane labai erzina įvairūs garsai.

Milicininkas smogia pensininkui. Šis net pasipurto. Smėlis nubyra ir pensininkas bando pasišalinti, tačiau paslysta ant apledėjusio šaligatvio ir žūva.

Pensininkas:   Aaaiii...

Berniukas nusiima jūreivišką kepuraitę ir minutę stovi tyliai. Kalinys nutaiso nustebusias išsprogusias akis.

Ponas: Kepenų cirozė - baisi liga. Juokauti negalima.
Berniukas: Mama tikriausiai labai supyks.

[i]Kalinys pasigenda klubo sąnario ir susmunka. Negali atsikelti: kairė ranka nuplėšta iki alkūnės, o dubens kaulo likęs tik koks trečdalis. Viskas baisiai dvokia.


Milicininkas: prašyčiau dokumentus...

Berniukas pribėga prie pono ir patampo jo rankovę. Ponas pasilenkia, tada berniukas jam į ausį įgrūda pieštuką. Ponas ima juoktis. Berniukas įsikanda į pieštuką.

Milicininkas: Aš esu valstybės pareigūnas! Bet esu žmogus, kaip ir jūs visi.

Milicininkas iškasa duobę, sukapoja kalinį kastuvu, sumeta gabalus į duobę ir užkasa.

Milicininkas: Amen.
Berniukas: Amen...
Ponas: ufff... amen.

Berniukas išeina ant pečių nešdamas paspirtuką. Daugiau jis negrįš ir nebebus berniukas.
Ponas atsisuka į milicininką, šis pasitempia.


Ponas: Galima?
Milicininkas: Prašau...

Ponas paima milicininko švilpuką ir pašvilpia. Atbėga didelis juodas šuo. Raudonom akim milicininkas jį nušauna. Taip pat užkasa.

Ponas: Suprantama...
Milicininkas: Deja...

Abu pritrūksta žodžių. Kurį laiką tyli. Milicininkas nusisuka ir smarkiai nusišnarpščia. Tuo metu ponas staigiai išnyksta. Atsigręžęs milicininkas mato tik kruviną kastuvą. Greibia jį ir pasileidžia spėriu žingsniu iki artimiausios gaisrinės.

Užsklanda
2004-02-25 22:13
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 16 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-19 10:42
Sajan of Gogu
Daug darbo sudejai...TIKRIAUSIAI!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-13 22:50
gyvenimas_nera_baisus
Nelabai supratau apie ka....bet idomu..;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-07 17:16
hell
siaip zinok, nelbai supratau, parasyta, kad ponas zuva, o paskui jo zodziai dar yra.. kodel milicininkas sukapoja kalini??? kazkas keisto..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-05 20:21
Mandarino Svajonė
kas jum su tais milicininkai?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-27 15:26
Janis
:))))
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-27 15:26
Janis
Paskutinį kartą ją buvau matęs prieš ketverius metus. Iš tada atsimenu vos tai, kad jos krūtys buvo tepradėjusios formuotis, tad didelio pasisekimo kitos lyties tarpe net ir labai stengdamasi (vargu ar yra mielesnių būtybių) ji neturėdavo. Kartą susiginčijau su klasės draugu, kuris man įnirtingai bandė įteigti, jog krūtys, kad ir kiek nedaug vietos jos užimtų ant moters kūno, pastarajai yra bene svarbiausias atributas ir savotiška pasitikėjimo detalė ar dalelė. Pamenu, kai jis užkriokė visos klasės ausims, jog aš „mirsiu nedulkinęs“. Tie žodžiai mažų mažiausiai mane nustebino, nes nei jis, nei kiti girdėję pokalbį, nėra manęs lydėję į lovą. Akimirksniu nusprendžiau, jog tas „žaltys“ turi prasigręžęs skylutę į mano kambarį ir kiauras valandas stebi, ką aš ten darau, o dar tiksliau, su kuo aš ten ką darau. O kaip aš vadinu „darymų“ pasitaikydavo. Kartą pasilabinti užsuko tokia draugė. Vardu ji Ramunė, tačiau vienas jos „defektas“ mane beveik siutindavo: jos rankos itin plaukuotos. Nekart apie tai su ja kalbėdavomės, tačiau ji vis lapiškai išsisukdavo, nors puikiausiai žinojo, kad aš niekad nekreipsiu dėmesio į moterį, kurios rankų odą dengia smulkūs ir įkyrūs „ūseliai“. Buvau įsikalęs į galvą (taip manau ir iki šiol), jog save mylinti ir prižiūrinti moteris, negali būti „plaukuotų“ rankų savininke. Na nebent daktarai jai būtų uždraudę tai daryti dėl jiems suprantamų priežasčių ar ligų.
Vienas iš tokių „darymų“ buvo ir su ta, kurios dvi dalys tepradėjusios formuotis. Kartą ji manęs tiesiai šviesiai paklausė, ar ji man simpatiška?! Atsakiau atvirai ir nei kiek nebijodamas jos reakcijos, kad ji man „visai nieko“. Tada, žinoma, sekė klausimas apie tą jos „nepriteklių“. Atvirauti teko ir antrą kartą. Žiūrėdamas į jos akis, kurios prašyte prašėsi nepikto ir palankaus atsakymo, aš sulemenau, kad „tai nėra labai svarbu, bet šiek tiek svarbu“. Iškvėpiau orą ir ji tai puikiai pajuto. Ėmė mane raminti ir dėkojo už atsakymą. Po kelių savaičių ji išsikraustė mokytis į kitą mokyklą. Kai paskutinį kartą ją lydėjau į stotelę, draugiškai taip visai, ji beveik prisiekė, kad kitur išvyksta ne dėl trūkstamo dėmesio. Tiesiog taip jau „išsikepė“ tolesnis gyvenimo pyragas. 
Ir štai visai neseniai, praėjus tiems ketveriems metams, mes susitikome. Tas mane mylintis likiminis dievas taip surėdė, jog ji, taip pat kai ir aš, buvo pakviesta į mokykloje vykusį šimtadienį, nors paskutiniųjų dviejų metų čia ir nesimokė (buvo itin pavyzdinga mokinė ir, kiek pamenu, iš matematikos kontrolinių nėra gavusi žemesnio pažymio nei 9). Taigi atėjau į mokyklą, pasikalbėjau su buvusiais mokytojais ir jau norėjau žingsniuot namų link. Nedrįsau „kėsintis“ į vienuoliktos ar dvyliktos klasės moksleives, kurių nėra per daugiausiai. Ir taip jau pastebėjau, kad kai kurie vaikinai šoka vieni.
Ėjau pro duris ir štai gi... ji. Šiek tiek pasimečiau. Kai visada iš lūpų tie patys „kaip sekas“, „kaip oras“? Po kelių minučių, kai atrodė jau susipažinom su viens kito gyvenimais, ji pasiūlė eit pašokt. Na ką. Neskubu aš namo. Vėl nusirengiau, džentelmeniškai paėmiau jos paltą, pakabinau ir kartu lipome į antrą mokyklos aukštą, kur vyko „linksmybės“. Ir čia... vėl tas likiminis dievas. Kiek įkaušęs berniūkštis, sėdėjęs prie muzikos pulto, būtent tuo momentu sumąstė įdėti man patinkančios muzikos kompaktinį diską, pagal kurį greit nepajudėsi. Tad po akimirksnio ji atsidūrė mano glėby, vėliau po mano ranka (sukosi aplink ją), vėliau ant mano rankos (pasilenkė kaip filmuose). Ir prisipažinsiu, bijojau ją paleist ar išmest iš rankų. Netgi nenorėjau paleist. Atrodė, jog mano kūnas – spyna, jos – tikslus raktas. Kai ji būdavo taip arti, kad net sulaikydavau kvapą, tarp mūsų nerastum nė mažiausio plyšio. Viskas taip tiko ir atitiko. Atrodė, jog ji – saga, o aš - ta skylutė, jai patalpinti. Šokom apie dvi valandas. Ji vis nubraukdavo ant mano akių krentančius plaukus, kuriuos, nemeluosiu, specialiai galvos kryptelėjimu užsimesdavau.
Ir štai viskas baigėsi. Jos atvažiavo pasiimti draugė. Atsisveikindamas, bakstelėjau jai į skruostą, vėl džentelmeniškai padėjau užsidėti paltą. Viskas atrodė gan netikra ir lyg iš sapnų, nes jaučiausi geriau nei puikiai. Grįžau namo, dar spėjau perskaityt kelis knygos puslapius ir užmigau, sapnuodamas, kaip mano šuo nutrūko nuo grandinės.
Beje, turbūt apie mano šokio partnerės krūtis kalbama „Giesmių Giesmėje“. Jos buvo lyg du „prinokę persikai“, kurių net nebandžiau liesti, nes tada būtų nebeįdomu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-27 13:42
paNeDeiKa
ateik prisėsk.. . irgi nusileidau
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-26 17:06
Kill Em All
duodu 5 už pačią pradžią, kuri labai sudomino. Labai patiko apibūdinimas Smėliu aplipęs pensininkas ... ir visa kita. Nu vienžo, bet po to jau per daug paprasta pasidarė. Nors idėja nebloga..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-26 12:23
Janis
Va. Cia gerai. Duodu ///// pagaliukscius,nes vaikai nesupranta,nei ka tu norejai pasakyt,nei apskritai,kas yra smelis ir molis kartu :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-26 00:43
1termitas
kodėl juodini milicininkus? argi gražu versti milicininką dirbti juodą duobkasio darbą? a, aš klausiu Tamstos!?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-26 00:32
maksas
o moralė kame?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-26 00:00
Chariot
nu bl ir duoda... pasakyt bachūrams reikės, matyt...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą