Nevykėliui

Subėriau sėklas į kišenę
nes tu jų nepasėjai
kaip vakar
kai tikėjaus
kad pridaiginsi lūpomis
valgomų kultūrų
balzamo trašą purkši
išravėsi nepasitikėjimo
daigus
paliesi
ten kur reikia
kauptuku.
Nebuvo jausmo
tu manęs nesupranti
jau pienės žydi mano sieloj
nustelbdamos
pirmus burokiškus daigus
nedygs jausmai
jiems meilės trūksta
va mėšlo tręšti niekad negaili
bet dvokia
ir visai nemiela
o sieloj daros taip riebu.
Laimingas grafas
rožę įsikandęs
špyga kišenėj spraitas su ledu
sudie vaikine
tu apvylei
nenoriu rožių
nei ledų.