Tu ateik į mano dieną
Iš svajonių ir tylių ūkų.
Atsineški su savim nors vieną
Lašą nuoširdžių minčių
Apie dangų, vasarą ir žiemą,
Maldininkus vabalus miškų,
Apie pievų gelsvąją purieną
Iš vaikystės nekaltų sapnų.
Aukso ir sidabro man nereikia,
Man nereikia turtų ir pilių,
Aš nevertinu sugaišto laiko
Tarp beprasmių iškreiptų tiesų.
Supratau, kad kiekviena minutė
Man brangi kaip oras ir vanduo -
Jausti sielų šokį, esmą, būtį,
Kol tikrasis pasibels ruduo.