natiurmortas pagal Debussi

Mergaitė. Lino plaukais
Garuojančia žeme – katedra –
Nuridenus.
Tamsėjancio dangaus žirklėm
Iškerpa skiautę tvankaus vakaro
Tvido kostiume –
Subrendusių rugių dryžių
Raštas –
Linguojanti vėjo karuselė
Sodina ją
Pašventinti raustančios žemės.

Mergaitė. Lino plaukais
Moja ge (i) dulingiems debesims,
Valiukiškai tuštindama
Senių kišenes.
Stiklo kruopų artojai – 
Jos juoką apsupę mirties
Žodžiais – talžo plonom
Rugių gijom rausvas rankas –
Ji varpą delnais mala
Sukantis pirštams. –

(Vėjinių malūnų dukterys
Miltuotom kojom brydė
Paliko – kraštą, apsiutą
Jaunų skubėjimu sugrįžti.)

Tik dabar. Lino plaukai
Rugius dengia, varpom
Prie šaknų augant –
Raštai iš siuvinėtojos žodžių.
Mergaitė. Lino plaukais –
Svetimo žmogaus lietų išplakta –
Tvankaus vakaro glėby
Viena bryde išaustom skiautėm
Dengiasi. Melsvėjanti plauką.
Kolei miega.