Tai ne jos kaltė, kad ji tokia žavi.
Bet visa žala, kurią ji sukėlė – nesudėliojama.
Kas dvidešimt sekundžių tu kartoji mano vardą.
Kai jis atslenka iki manęs –
Tau nebeįdomu, ar aš gyva, ar mirusi.
Aš prieštarauju! Nenoriu būti išimtis,
Kad gaučiau kruopelę tavo dėmesio!
Aš myliu tave veltui, ir nesu tavo motina.
Bet tu dėl to net nesijaudini!
Aš prieštarauju! Pavargau šokti tango,
Apsisuko galva...
Aš vėl tirpstu tavo rankose,
Ne! To nebus! Turiu sprukti!
Šalia jos pigių silikonų atrodau mažytė.
Štai kodėl tavo akims esu nematoma.
Tik žinok – maži dalykai taip pat skaičiuojami.
Geriau statyk koją ant žemės,
Ir stebėk apie ką eina kalba.
* * *
Tai apgailėtina ir norisi šaipytis,
Tai sadistiška ir nesveika!
TANGO NE TRIMS!
Ir niekada nebus...
Bet visada gali pabandyti,
Ar ištreniruoti kaip arklį...
Tik manęs nepriskaičiuok!
Net nebandyk!
Aš prieštarauju! Nenoriu būti išimtis,
Kad gaučiau kruopelę tavo dėmesio!
Aš myliu tave veltui, ir nesu tavo motina.
Bet tu dėl to net nesijaudini!
Aš prieštarauju! Pavargau šokti tango,
Apsisuko galva...
Aš vėl tirpstu tavo rankose,
Ne! To nebus! Turiu sprukti!
* * *
Aš vėl tirpstu tavo rankose,
Ne! To nebus! Turiu sprukti!
* * *
Tai mano požiūris į šią dainą, kuri suteikia (bent jau man) stimulą judėti, stimulą lėkti, šokti. Tai ne vertimas tiesiog žaidimas.