Paskutiniai racionalaus proto pastebėjimai (prieš atsisveikinant)

Atsikelia. Atsargiai apsižiūri kūną.
Ji nesvarumo būsenoje kiek per ilgai.
Druskingi pėdsakai-turbūt tikrai ne jūros,
O lipniarankio ryto pirštų antspaudai.

Mažą įbrėžimą peršti už kairės ausies
(kažkas aštrius žodžius į veidą svaidė niršiai-nepataikė.)
Į optimizmo patalą nusės tiktai banguotos mintys.
Nuolaužas pamiršo aikštėj,
Kurioj kava rytine skalbia rimtumus
Ir pusryčiams pasiūlo optimizmo sulčių
Čia geriamas erotikos vanduo toksai skanus,
Nes jei ne nesvarumo būsena-tikrai pabūčiau.

Jai lėtinė per lengvo judesio liga,
Jos gyslose nebeužtenka vietos.
Ten juokas, paukščiai, romantikos tema...
Ir viskas svaigsta, ten kur buvo kieta.

2004 02 18  00: 10 (va ir pasekmės...)