Jaučiama neviltis, gal net silpnumas, susitaikymas su esama padėtimi... Taip, namas laiko stogą, bet stogas saugo namą nuo lietaus, vėjo ir žiemos speigų. Jie yra Vienis, vienas be kito prarandantys būties prasmę. Dangus laiko žvaigždes, bet jei nebūtų žvaigždžių, tamsiuoju paros metu dangus taptų aklina, gilia juoduma. Jei dingtų ir Saulė, Žemė akimirksniu suledėtų. Be mylinčių rankų mažas puodelis pasijustų vienišas, gal net išduotas ir paliktas likimo valiai. Jam, manau, tereikia tik šilto prisilietimo, buvimo šalia... Stiprink rankas, jos reikalingos ne tik mažam puodeliui, bet ir namui su stogu, žvaigždėtam dangui... Už sukeltas emocijas 5