Mažas paukštelis įsilytėjo gėlelę.
Nutūpęs ant uosio šalelės, jai merkė akelę.
Net nenusituokė paukštelis, kad gėlytė matyti negali.
Skundėsi bergždžiai uosiui tėveliui. Senoliui.
Uosis siūbavo, kasdien savo dainelę...
Ir mataravo vėjuje, debesims apgauliai, šakelėmis.
O gėlelė kasdienelė, verkė ir nematė paukštelio.
Gėlelė bergždžiai žydėjo, ir vėjas jos grožį velėjo.
Uosio šakelės nupliko rudeniop...
PALIEGĘ ŽIEDAI, IR GĖLELĖS GROŽIS - VELNIOP.
Tyloje verkė, dėl gėlelės šeimos, paukštelis...
Užmigo žiemai, ir pamiršo uosio šakeles gėlelė...


Krisčiukas Gudmonaitė


