Prižadi paimti tu
Mane savo ševroletu
Ir kad ir kas nutiktų
Nepalikt kely, šiukštu
Veži pievom, laukais
Purvo keliais plikais
Stojus po debesim pilkais
Veidrody rūpinies plaukais
Sustojam vėl kartu
Tu išlipi, eini ratu
Kai klausiu, ištari niekus
Kažko man burnoje kartu
Nueini, praneši, grįši
Lipu aš po saule palįsti
Imu nugarą ištiesti
Dangų virš bandyti liesti
Stebiu priešais laukus,
Saulės ryškius spindulius
Staiga šaltis po kaklu
Trūkčioju atgal, tavęs neberandu.
Nežinau, ko dar tikiu
Kad nepaliks kas pakeliui
Prisimerkus sudrebu
Atsigręžiu, tempiuos vėl į tuščius laukus


Stirnaitė




