Išminčiai daug galvojo apie žmogaus apibrėžimą. Biologinis kūnas ir psichinis mechanizmas, bendri visiems žinduoliams, nepadaro žmogaus žmogumi – su šiais instrumentais jis tiesiog gimsta. Mano subjektyviu įsitikinimu, tai tėra žmogiškasis potencialas. Jis vertas pagarbos, tačiau ne dėl jo sukurta pati žmogaus būtis: jei šis potencialas lieka neišreikštas, gyvenimas nueina veltui. O kaip išreikšti šį potencialą? Manau, atsakymas daugelį suerzins. Žmogus tampa žmogumi tuomet, kai renkasi pasipriešinti gyvuliškam pradui bei instinktams ir nukreipia savo gyvenimą dorumo link. Tuo jis išreiškia savo esmę, o tai savo ruoštu atlieka tikrą darbą – keičia pasaulį. Nes tuomet vienu padoriu žmogumi jame tampa daugiau.