„Veda" išlaiko miniatiūros švelnumą. Piemuo čia nevaro bandos, o ramiai ją veda. Tai dera su rūku, sapnais ir upės tyla.
Kuria švelnesnę, ramesnę ir lėtesnę nuotaiką nei „gena“, nes piemuo, vedantis savo bandą (ar šiuo atveju – sapnus), veikia taikiai ir harmoningai, o genimas (varimas) sugertų kur kas daugiau prievartos ar skubos.