Vaikiškas ilgesys

Trečia nakties, net prisimerkti negaliu
Lova per didelė, o namuose tylu
Po antklode vien mano šiluma, kambary vėsu
Šešėliai mirksi tamsiau, nebekvėpuoji po kaklu

Burna išsauso, vandenį pilu pati
Neturiu kur atsiremti, nors galva sunki
Ramybės nerandu, vis kitaip prigulti stengiuosi
Bet kūnas tuščias, manęs nebepriglaudi

Naktim lyg gyvąstis nuskrido vėjais
Vis ieškau bent prabėgančio šešėliais
Veik nusišaipo savo spindesiu žvaigždės
“Nerasi ten, iš kur jis jau pabėgęs”