Pažinimas

Vieną sekundę suskamba
pirštų galais
glostomos
stygos.

Nedera

tavo veido raudonis
prie juodai rašaluotų mano pirštų.

Dar plevena baigianti degti žvakė -
vedžioju drebančius šešėlius
ant sunkių užuolaidų -

beveik tobula,
bet aš dar neišmokau

tavęs.


Ir vėl suskamba
pirštų galais
glostomi
mano plaukai.
Nejaučiamai.

Nedera

tavo naivi jaunystė
prie mano paklydimų.

Žvakė užgesus,
vaškas skaudžiai laša
į mane -
            iš tavęs.

Nepažįstu tavo veido
ir jau nemėgstu jo.

Supratau - išmokau tave.
Išeik.