Nuaušrõs rasomis

Visos pakelės pilnos gėlių,
Liaunos smilgos palinkusios šnara,
O aš mažyte dulkele guliu
Ir noriu susigert į ryto žarą.

Įkvėpt aušros ir saulės spindulių,
Tave nuglostyt, gest prie tavo kojų –
Aš laukti pakelėj nebegaliu
Ir saulės gurkšniais ant žolių rasoju.

Išbraidžiok mane visą — naušrõs
Baltais ramunių žiedlapiais po kojom,
Oda bus persmelkta gaivinančios dulksnos,
Kuria aš visas pakeles nuklojau.

Sutrypk mane, įmink giliau į žemę
Arba išgerk – sudegti negaliu,
Išvydęs rasose žarų ugnelę,
Palengvink mano dalią – bent gurkšneliu.