Užspaustas skausmas.
Neramios mintys...
Tik tabal makal -
jausmai krauju išdabinti.
Iki gyvo kaulo,
iki tvinksnio kraujo,
siutina tai, užlaikai,
ir šypseną nekaltą pridarai.
Po visko verkiu...
Ir noriu būti sykiu.
Mano jausmai,
ne tai ką darai. . .


Krisčiukas Gudmonaitė




