Dėl savęs

Matyt nelemta,
Kaip ir nešventa.
Šykštūs žodžiai kabinasi ant ausų,
Kaip makaronai man, tau - be pataisų.

Nepagarba garsi, kaip niekad,
Nematau reikalo galvot nemiegant.
Kalbomis užsiimti nenoriu,
O kurti istorijos iš naujo netrokštu.

Pakankamai atkentėjau ir priėmiau,
Tai paleisiu ir išeisiu lyg nulėmiau.
Aukštai pakelta galva, kaip kareivis.
Pečiais atmestais atgal lyg praeivis.