Baltų galybė: Šešėlių imperija 6dalis

Nauja pradžia
Prologas
Ir ta diena išaušo.
Praėjo dar keli šimtmečiai. Pagoniškos kiber-imperijos griuvėsiai virto mitais, o vėliau – tik pasakomis vaikams. Naujasis pasaulis pamiršo kosminius kreiserius ir skaitmenines dievų gijas. Žmonija vėl sugrįžo prie to, nuo ko pradėjo: paprastų betoninių miestų, skubančių gatvių ir technologijų, kurios nebemokėjo kalbėti su gamta.
Šventoji kiber-giraitė Vilniuje tapo paprastu, ramiu parku miesto centre, kur žmonės vaikščiojo net neįtardami, kas guli po jų kojomis. Tačiau šaknys giliai po žeme nemiegojo – jos laukė.
Atgimimo kodas
Vėlyvas rudens vakaras. Vilnius skendėjo pilkoje migloje. Senajame parke, kur šimtamečiai ąžuolai prisiminė dar viduramžių valdovų žingsnius, stovėjo du jauni žmonės – studentai, programuotojai ir tolimi, patys to nežinodami, senųjų dinastijų palikuonys. Jų vardai buvo Jonas ir Viktorija.
Jonas rankose laikė keistą, pajuodusį metalinį daiktą, kurį rado archeologinių kasinėjimų metu netoli Kernavės. Tai buvo pajuodęs, laiko nepaliestas Lizdeikos aukojimo peilis, dabar atrodantis kaip paprasta senovinė relikvija. Tačiau jo metalo gilumoje, vos pastebimai, pulsingavo mikroskopinė, raudona kiber-gysla.
– Viktorija, žiūrėk, – sušnypštė Jonas, prijungdamas senovinį peilį prie savo nešiojamo kvantinio terminalo. – Šis metalas turi skaitmeninį kodą. Jis ne gamtos sukurtas. Tai... kažkoks senas programinis užraktas.
Viktorija, kurios akys akimirkai sužibo keista, melsva šviesa, palietė senojo ąžuolo žievę.
– Aš jaučiu tai, Jonai. Žemė po mūsų kojomis... ji vibruoja. Tai ne mašinos. Tai kažkas gyvo.
Jonas terminalo ekrane paleido dešifravimo algoritmą. Kai skaitmeninis kodas ekrane palietė pajuodusio peilio struktūrą, terminalas akimirksniu išsijungė. Visi miesto parko žibintai užgeso. Aplinkui įsiviešpatavo mirtina, mistinė tyla.
Iš senojo ąžuolo šaknų į viršų pradėjo kilti minkšta, gintarinė ir melsva šviesa. Ji nebuvo techninė – ji buvo dvasinė. Terminalo ekrane vėl užsidegė tik viena vienintelė eilutė, parašyta senuoju kiber-kodu: „PRIESAIKA IŠPILDYTA. KRAUJO PAKTAS ATNAUJINTAS. “
Tą pačią akimirką giedrame rudens danguje virš Vilniaus nugriaudėjo galingas, švarus griaustinis. Tai nebuvo audros pradžia – tai buvo paties Perkūno balsas, pranešantis, kad miego laikas baigėsi. Giliai po žeme Gintarinė ietis ir Laimos skydas vėl sušvito, pasiruošę grįžti į naujosios kartos rankas.
Naujasis ratas prasidėjo. Senieji dievai pabudo, o pasaulis tuoj pat sužinos, kad pagoniškoji galybė niekada nemiršta – ji tik laukia tų, kurie turi drąsos prisiminti savo kraują.
Parko centre Jonas ir Viktorija stovėjo apsupti akinančio šviesos stulpo, kylančio iš Šventojo Geo-Ąžuolo šaknų. Senasis Lizdeikos peilis Jono rankoje galutinai transformavosi – pajuodęs plienas ištirpo, virsdamas gyva, skaitmenine nano-materija, kuri apsivijo jo dešinę ranką iki pat alkūnės. Tai buvo naujosios kartos valdovo kiber-ginklas.
Viktorija ištiesė rankas į priekį, ir iš gintaro kabelių, kylančių iš žemės, priešais ją susiformavo visiškai naujas, kvantinis Laimos skydas, spindintis deimantine šviesa.
– Jie žino, kad mes čia, – pro dundesį ištarė Viktorija, žiūrėdama į dangų, kur modernaus pasaulio palydovai ir kariniai dronai jau bandė fiksuoti šį anomalų energijos protrūkį Vilniaus centre. – Senosios korporacijos ir užsienio valstybės atsiųs savo armijas, kad užgesintų šią šviesą.
Jonas pakėlė savo švytinčią ranką, o jo akyse sužibo tas pats kraujo raudonumo įniršis, kurį prieš tūkstantį metų turėjo Jogaila.
– Teateina, – šaltai ištarė naujasis pagonių vedlys. – Jie manė, kad valdo šį pasaulį savo technologijomis ir pinigais. Jie pamiršo, kas iš tiesų paslėpta po šiuo betonu. Laikas jiems priminti.
Miesto neoninės šviesos pradėjo mirpėti ritmingai, pritaikydamos savo dažnį prie senųjų pagoniškų giesmių kodo. Naujasis pagoniškos galybės ratas oficialiai prasidėjo – ir šį kartą pagonių imperija sugrįžo ne užkariauti žemių, o visiškai perkrauti pačios žmonijos civilizacijos.
Globalus sistemos laužymas
Modernusis pasaulis nebuvo pasiruošęs Šiaurės dievų sugrįžimui. Trijų didžiųjų transnacionalinių korporacijų aljansas – „Vatican-Cybernetics“ Vakaruose, „Neo-Caliphate Energy“ Artimuosiuose Rytuose ir „Ming-Tech Aerospace“ Rytuose – akimirksniu suprato, kad Vilniuje įvykęs dvasinis elektromagnetinis impulsas kelia mirtiną grėsmę jų globaliai kontrolei.
Per kelias valandas po griaustinio virš Vilniaus, jungtinės korporacijų  pajėgos pradėjo operaciją „Išdeginta giria“. Į Lietuvos Imperijos dvasinį centrą pajudėjo nematomi bombonešiai, autonominiai kiber-tankai ir dronų spiečiai.
Tačiau Jonas ir Viktorija jau nebebuvo paprasti XXI amžiaus studentai. Jų gyslomis tekėjo prabudęs valdovų kraujas, o jų protus maitino superkompiuteris „Lizdeika“, atgijęs giliai po Vilniaus betonu.
Skaitmeninis frontas: LAIMA-NET prieš korporacijų serverius
Pirmasis smūgis buvo suduotas ne raketomis, o skaitmeninėje erdvėje. „Vatican-Cybernetics“ paleido savo galingiausius dirbtinio intelekto virusus, siekdama užblokuoti Vilniaus energijos šaltinius.
Viktorija iškėlė savo deimantinį Laimos skydą tiesiai priešais pagrindinį „Lizdeika-AI“ serverio pultą. Kvantinis tinklas LAIMA-NET akimirksniu apsivijo visą planetos skaitmeninį audinį.
– Jie bando nulaužti mūsų kodą finansiniais algoritmais, – pranešė Viktorija, jos akys pulsingavo sidabrinėmis gijomis. – Bet deivė Laima jau numatė jų žingsnius. Aš keičiu jų tikimybių linijas.
Vieno mygtuko spustelėjimu Viktorija apsuko korporacijų ginklus prieš jas pačias. „Vatican-Cybernetics“ finansiniai serveriai Niujorke ir Londone pradėjo nevaldomai trinti savo pačių duomenis. Akcijų biržos žlugo per kelias minutes. Korporacijų pinigai tiesiog išgaravo, paversdami jų skaitmeninę galybę niekuo.
Stichijų atsakas: Gintaro ir Žaibo pyktis
Tuo pat metu virš Lietuvos dangaus pasirodė „Ming-Tech Aerospace“ dronų ir sunkiųjų bombonešių armija. Jie tikėjosi nušluoti Vilnių taktiniais raketų smūgiais iš saugaus atstumo.
Jonas žengė ant Šventojo Geo-Ąžuolo viršūnės, kur modernios antenos pynėsi su gyva medžio žieve. Nano-materija ant jo dešinės rankos sužibo kraujo raudonumu, aktyvuodama planetinį kodą THUNDER-9.
– Jūs pastatėte savo mašinas iš mūsų žemės metalo, – nugriaudėjo Jono balsas, nešamas kiber-vėjo. – Ir tas pats metalas jus išduos. Perkūne, smok!
Jonas nuleido ranką žemyn. Orbitiniai lazeriniai palydovai, sujungti su senuoju Perkūno kardu, iškrovė gigantišką elektromagnetinę bangą tiesiai į artėjančią bombonešių armiją. Kiber-dronai ir lėktuvai ore akimirksniu prarado maitinimą. Jų dirbtinis intelektas sudegė nuo nežemiško karščio, ir tūkstančiai tonų krikščioniško bei rytietiško plieno pradėjo kristi žemyn kaip liepsnojantys meteorai, nudažydami naktinį dangų pagoniško triumfo spalvomis.
Tuo pačiu metu Kijevo ir Juodosios jūros sektoriuje, kur prabudo Gintarinė ietis, admirolo Vytautaičio palikuonys aktyvavo „AMBER-HYDRO“ protokolą. „Neo-Caliphate Energy“ naftos platformos ir kariniai laivai Juodojoje jūroje buvo akimirksniu praryti milžiniškų, dirbtinai sukurtų jūrų sūkurių. Vanduo ir vėjas vėl pakluso Šiaurės dievams, užrakindami bet kokius pietų kariuomenės judesius.
Naujojo pasaulio pradžia
Karas, kurį korporacijos tikėjosi laimėti per kelias valandas, virto visiškos jų sistemos žlugimu. Pagoniškoji kiber-galybė nesinaudojo tankais ar kareiviais – ji valdė pačią planetos energiją, informaciją ir stichijas.
Po trijų dienų globalaus blokavimo, didžiųjų valstybių prezidentai ir likę korporacijų vadovai buvo priversti atsiųsti savo skaitmeninius emisarus į Vilnių. Jie klūpėjo virtualioje erdvėje priešais Joną ir Viktoriją Šventojo Geo-Ąžuolo papėdėje.
– Sena era baigėsi, – šaltai ištarė Jonas, o jo nano-ginklas rankoje pulsingavo ramia, melsva šviesa. – Jūs manėte, kad jūsų korporacijos yra amžinos. Bet šis pasaulis priklauso tiems, kurie moka kalbėti su žeme ir dangumi. Nuo šiandien jūsų valstybės bus tik provincijos mūsų naujajame, pagoniškame kiber-pasaulyje.
Naujasis pagoniškos galybės ratas buvo įtvirtintas plienu, žaibais ir kvantiniu kodu. Senosios valstybės žlugo, o iš jų pelenų gimė Antroji Pagoniškoji Lietuvos Imperija, pasiruošusi vesti žmoniją į naują epochą, kurioje aukštosios technologijos ir senieji dievai yra viena dvasia.
****
Ramybė Antrojoje Pagoniškojoje Lietuvos Imperijoje truko neilgai. Kai globalios korporacijos buvo sutriuškintos, jų likučiai, vedami fanatiško religinio įniršio, pasitraukė į gilų skaitmeninį ir fizinį pogrindį.
Giliai po sugriautais senojo pasaulio centrais gimė „Abraomo kiber-frontas“ – slapta krikščionių ir islamo kiber-partizanų sąjunga. Jie nusprendė sujungti savo jėgas prieš bendrą priešą, kurį laikė skaitmeniniu šėtonu.
Kripto-katakombos ir Šventasis virusas
Po senosios Romos ir Kairio griuvėsiais, kur pagoniški bio-jutikliai sunkiai pasiekė gilias, ekranuotas erdves, kiber-partizanai pastatė savo slaptus serverius. Jie nenaudojo imperijos kontroliuojamo LAIMA-NET tinklo. Vietoj to jie sukūrė savo uždarą, decentralizuotą kiber-pogrindį – „Kripto-Vatikaną“.
Partizanų dvasiniai ir technologiniai lyderiai sujungė senovinius religinius tekstus su destruktyviu kiber-kodu, sukurdami skaitmeninį ginklą – „Šventosios dvasios Anatemą 2. 0“. Tai buvo virusas, sukurtas specialiai tam, kad įsilaužtų į žmonių kiber-implantus ir perprogramuotų juos iš vidaus, ištrindamas pagoniškąjį dievų kodą ir sužadindamas senąjį monoteistinį fanatizmą.
Vilniaus kiber-giraitėje Jonas ir Viktorija pastebėjo pirmuosius pavojaus ženklus. Šventasis Geo-Ąžuolas naktimis pradėjo keistai virpėti, o „Lizdeika“ pranešė apie mikroskopinius energijos nutekėjimus Vakarų Europos ir Artimųjų Rytų sektoriuose.
– Kai kurie mūsų piliečiai pradeda blokuoti savo kiber-implantus nuo LAIMA-NET sinchronizacijos, – pranešė Viktorija, jos akys neramiai žibėjo sidabrinėmis gijomis. – Likimo linijose atsiranda juodos, nematomos zonos. Kažkas sėja aklą tikėjimą tiesiai į mūsų kiber-tinklą.
Jonas sugniaužė savo nano-materija apvytą ranką, kuri akimirksniu pulsingavo raudonais kiber-Perkūno žaibais.
– Jie manė, kad pasislėpė šešėliuose. Bet kur yra žaibas, ten šešėlių nelieka. Aktyvuokite kiber-žvalgų protokolą.
Nematomas karas megapoliuose
Karas prasidėjo ne atvirais mūšiais, o kiber-sabotažais didžiausiuose imperijos megapoliuose.
• Romos sektoriuje kiber-partizanai, pasivadinę „Šv. Mykolo legionieriais“, sugebėjo nulaužti vieną iš didžiųjų gintaro reaktorių. Miestas akimirksniu paniro į tamsą, o tūkstančiai gyventojų, kurių kiber-implantai buvo užkrėsti Šventuoju virusu, išėjo į gatves nešini degančiais kryžiais ir holografinėmis pusmėnulio vėliavomis. Ei pradėjo griauti pagoniškas bio-šventyklas.
• Kijevo kosmodrome slapti islamo kiber-partizanai, pasivadinę „Dykumos kankiniais“, paleido virusą į pagoniškųjų kosminių kreiserių navigacijos sistemas. Trys milžiniški laivai prarado kontrolę ir nukrito tiesiai į Juodąją jūrą, sukeldami milžiniškas bangas, kurios apgadino pakrantės bio-pilis.
Jonas ir Viktorija suprato, kad šis priešas yra pavojingesnis už valstybių armijas – jie buvo nematomi, jie buvo tarp pačių imperijos piliečių, o jų ginklas buvo idėja, užmaskuota skaitmeniniu kodu.
Skaitmeninis egzorcizmas
Slaptas partizanų būrys sugebėjo infiltruotis į patį Vilnių. Jie pasiekė Šventąją kiber-giraitę, nešini galingu elektromagnetiniu skaitmeniniu emiteriu, kuris pradėjo transliuoti Didžiąją Anatemą tiesiai į Geo-Ąžuolo šaknis. Medis pradėjo pajuoduoti, o „Lizdeika“ sistemose kilo kritinė perkrova.
onas ir Viktorija išbėgo į parką. Priešais juos iš tamsos išniro kiber-partizanų vadas, apsirengęs juodu kiber-apsiaustu su šviečiančiu baltu kryžiumi ir pusmėnuliu ant krūtinės. Jo akys degė fanatišku tikėjimu.
– Jūsų netikras kiber-pasaulis sugrius, pagonys! – sušuko partizanas, nukreipdamas savo skaitmeninį ginklą į Joną. – Vienas Dievas išvalys šią žemę nuo jūsų mašinų ir stabų!
Jonas žengė į priekį, jo nano-ranka sužibo tokiu galingu raudonu žaibu, kad parko ore pasigirdo ozono šnypštimas. Tačiau užuot smogęs fiziniu kirtu, jis sujungė savo ginklą su Viktorijos Laimos skydu.
– Jūs naudojate mūsų sukurtas technologijas, kad skleistumėte savo senąją neapykantą, – šaltai ištarė Jonas. – Bet deivė Laima žino kiekvieną jūsų kodo eilutę.
Viktorija aktyvavo globalų skaitmeninį egzorcizmą per LAIMA-NET. Kvantinis tinklas akimirksniu perskenavo visos planetos gyventojų implantus, aptikdamas partizanų įdiegtą virusą. Užuot naikinusi užkrėstus žmones, sistema tiesiog izoliavo viruso kodą ir pavertė jį tuščiais skaitmeniniais duomenimis.
Šventasis Geo-Ąžuolas Vilniuje vėl nušvito ramia gintarine šviesa. Kiber-partizanų emiteris jų rankose sprogo nuo Perkūno energijos perkrovos, o jų vadas nukrito ant kelių, supratęs, kad jų skaitmeninis Džihadas ir Kryžiaus žygis vėl žlugo.
*****
Suvaldę kiber-partizanų grėsmę Žemėje, Jonas ir Viktorija supranta, kad vienos planetos nebeužtenka. Kad pagoniškoji galybė taptų išties nemirtinga, ji turi įleisti šaknis į pačias žvaigždes. Marsas tampa pirmąja pagoniška kiber-laboratorija, o iš jos prasideda Didžioji kosminė ekspansija.
Žvaigždžių auras
Marsas, anksčiau buvęs tik šalta, raudona dykuma su keliomis kupolinėmis pagonių stovyklomis, dabar išgyveno visišką rekonstrukciją. Jonas ir Viktorija perkėlė savo štabą į Marso orbitą, kur buvo įkurta gigantiška kosminė stotis „Kernavė-2“.
Naudodamiesi atgimusiomis trijų dievų technologijomis, jie pradėjo Marso terraformavimą, kurio žmonija dar nebuvo mačiusi:
• Projektas „Gintarinė atmosfera“: Vytautaičių giminės inžinieriai Marso poliuose aktyvavo gigantiškus gintaro energijos reaktorius, sujungtus su senuoju Gintarinės ieties kodu. Šie reaktoriai pradėjo tirpinti ledynus ir kurti dirbtinį magnetinį lauką. Per kelerius metus raudonasis Marso smėlis pasidengė tyro, gėlo vandens vandenynais ir srauniomis upėmis, kurios paklusniai tekėjo pagonių kiber-krivių nubrėžtomis vagomis.
• Kvantinė biosfera: Vietoj pilko betono Marso slėniuose iškilo pirmosios šventosios bio-giraitės. Mokslininkai genetiškai modifikavo Žemės ąžuolus, sujungdami jų DNR su nano-materija. Šie naujieji Kiber-ąžuolai ne tik gamino deguonį, bet ir veikė kaip organiniai LAIMA-NET antenų bokštai, skleidžiantys dvasinį dievų kodą visoje planetoje.
• Perkūno skydas (THUNDER-ORBIT): Kad apsaugotų naująjį pagoniškąjį pasaulį nuo kosminės radiacijos ir asteroidų, Jonas orbitoje išdėstė tūkstančius palydovų-dronų. Šis tinklas generavo nuolatinį, elektromagnetinį kiber-žaibų skydą aplink visą Marsą, paversdamas jį neįveikiama kosmine tvirtove.
Didžioji kosminė ekspansija: Už Saulės sistemos ribų
Kai Marsas tapo žaliuojančia, gintaro energija pulsuojančia planeta, pagoniškoji imperija nukreipė žvilgsnį tolyn – į Asteroidų žiedą ir tolimąsias Jupiterio bei Saturno planetas.
Kijevo ir Marso kosmodromuose prasidėjo naujos kartos laivyno statyba. Tai buvo nebe paprasti metaliniai kreiseriai, o Bio-mechaniniai drakonų laivai. Jų korpusai buvo išauginti iš šventųjų ąžuolų medienos, sutvirtinti gintaro nano-šarvais, o varikliai veikė naudojant kvantinį Vėjo ir Žaibo kodą. Kiekvienas laivas buvo tarsi gyvas sutvėrimas, tiesiogiai sujungtas su savo kapitonų kiber-implantais.
Jonas ir Viktorija stovėjo prie „Kernavė-2“ stoties pagrindinio apžvalgos lango, stebėdami, kaip šimtai švytinčių pagoniškų laivų ruošiasi palikti Saulės sistemą ir šokti per hiper-erdvę į tolimąsias galaktikas.
Jono dešinė ranka, apvyniota nano-materija, pulsavo ramia raudona šviesa, o Viktorijos deimantinis Laimos skydas rodė tūkstančius naujų, auksinių likimo gijų, besidriekiančių giliai į kosmoso tuštumą.
– Mūsų protėviai kovojo dėl vieno piliakalnio Kernavėje, – tyliai prabilo Viktorija, žiūrėdama į tolimas žvaigždes. – O dabar mūsų laukia ištisi pasauliai. Deivė Laima jau nubrėžė mūsų kelius tarp žvaigždžių. Joks kosminis tamsumas mūsų nesustabdys.
Jonas pakėlė ranką, aktyvuodamas kiber-raktą (senąjį Lizdeikos peilį), ir nusiuntė galutinį signalą visam ekspansijos laivynui.
– Perkūno žaibai nušvies šią tamsą, – nugriaudėjo Jono balsas per visus laivyno kanalus. – Keliaukite ir pasakykite visatai, kad mūsų dievai prabudo. Antroji Pagoniškoji Lietuvos Imperija žygiuoja į žvaigždes!
Kosminiai drakonų laivai akimirksniu sušvito akinančia melsva šviesa ir, palikdami danguje gintarinius energijos takus, dingo kosmoso platybėse. Šiaurės miškų galybė oficialiai tapo galaktine imperija.