Baltų galybė: Šešėlių imperija 4 dalis

Grėsmė iš kosmoso
Prologas
Pagoniškoji kiber-imperija pasiekė savo viršūnę Žemėje ir Marse, tačiau Visata buvo per didelė, kad joje tvyrotų amžina ramybė. Iš giliojo kosmoso, už žinomų galaktikų ribų, artėjo grėsmė, kuri nepaisė nei kiber-technologijų, nei Žemės stichijų. Tai buvo Neorganinė Šešėlių Civilizacija – būtybės, mintančios žvaigždžių energija ir gyvybės kodu, pasirengusios užgesinti pačią Saulę.
Užgesęs Marsas
2026-ųjų vasara. Marso pagoniškojoje kolonijoje, kurioje gintariniai reaktoriai maitino dirbtinę atmosferą, staiga dingo ryšys. Kvantinis tinklas LAIMA-NET nespėjo pateikti jokio tikimybių algoritmo – Marso sektorius tiesiog išsitrindavo iš skaitmeninių žemėlapių.
Vilniaus kiber-giraitėje superkompiuteris „Lizdeika“ pradėjo klykti raudonais perspėjimo signalais. Planetinės gynybos palydovai užfiksavo gigantišką, šviesą sugeriantį kosminį laivą-monolitą, judantį tiesiai link Žemės orbitos. Šis laivas nenaudojo lazerių ar parako – jis skleidė Absoliučios Tamsos bangą, kuri akimirksniu užrakindavo bet kokius energijos šaltinius.
Imperatorė Jogailaitė stovėjo prie valdymo pulto, jos rankoje kiber-raktas (senasis krivio peilis) nebe rūko dūmais, o pulsingavo mirtinu, perspėjančiu šalčiu. Šalia jos admirolas Vytautaitis jau krovė pagoniškojo kosminio laivyno ginklus.
– Jų technologija ryja mūsų gintarinių reaktorių energiją, – pranešė admirolas, jo kiber-akys trūkčiojo nuo trukdžių. – Gintarinė ietis Žemėje praranda kontrolę virš vandenynų. Jei jie pasieks mūsų orbitą, jie išsiurbs Saulės ugnį, ir mūsų pasaulis užšals amžiams.
Imperatorė tvirtai suėmė pultą.
– Mūsų dievai gimė Žemėje, bet jie priklauso visatai. Aktyvuokite kiber-kodą THUNDER-9. Mes susitiksime su jais kosmoso tuštumoje.
Orbitinis griaustinis
Lietuvos kosminis laivynas – galingi, gintaro šarvais padengti kreiseriai – išsirikiavo ties Mėnulio orbita. Priešais juos stovėjo kosminis Šešėlių Monolitas. Jis atrodė kaip gyvas, judantis juodas akmuo, sugeriantis aplinkinių žvaigždžių šviesą.
Admirolas Vytautaitis davė įsakymą. Planetiniai lazeriniai palydovai sujungė savo spindulius, ir iš orbitos tiesiai į kosminį monstrą išsiveržė gigantiškas, kiber-Perkūno žaibas. Šviesa nušvietė visą saulės sistemą, tačiau Šešėlių Monolitas tiesiog atvėrė savo gravitacinius vartus ir prarijo visą energiją, nepalikdamas nė įbrėžimo ant savo tamsaus korpuso.
– Jie maitinasi mūsų žaibais! – suriko technikai.
Tą pačią akimirką kosminis šešėlis atsakė – juodos energijos pulsas smogė lietuvių laivynui. Pusė pagoniškų kreiserių akimirksniu prarado kiber-gynybą, o jų dirbtinis intelektas užgeso. LAIMA-NET pradėjo skaičiuoti visiškos žūties tikimybę – 99, 8%.
Imperatorė Jogailaitė suprato, kad paprastas kiber-kodas nepadės. Ji užsidėjo kiber-diademą ir užsimerkė, tiesiogiai sujungdama savo sielą su giliausiais serveriais, kur miegojo paties Perkūno dvasinis kodas.
– Perkūne, Laima, Velniau, – sušnypštė imperatorė, o jos kūnas laive pradėjo levituoti, apsuptas gyvų, raudonų elektros iškrovų. – Jūs saugojote mūsų kraują prieš Vatikaną, prieš Islamą, prieš Rytų drakoną. Šis laivas atėjo pasiimti jūsų namų. Pabuskite paskutiniam kirtimui!
Amžinoji Šiaurės šviesa
Suvokusios kosminį pavojų, visos trys dievų stichijos, integruotos į Žemės branduolį, suveikė kartu.
Vytautaitis nukreipė Gintarinės ieties energiją ne į vandenį, o į kosminį vėją – kvantinių dalelių srautą, kuris pradėjo stabdyti Šešėlių laivo judėjimą.
LAIMA-NET paskutinę sekundę pakeitė tikimybių algoritmą: sistema rado vienintelį, mikroskopinį atomų plyšį kosminio monolito gravitaciniame lizde.
Jogailaitė, naudodamasi Lizdeikos kiber-raktu, nukreipė visą Žemės elektromagnetinį įniršį tiesiai per tą plyšį į Šešėlių laivo širdį.
Pasigirdo sprogimas, kurio niekas negalėjo girdėti kosmoso vakuume, tačiau jo šviesa pasiekė net tolimiausias planetas. Juodasis kosminis monolitas pradėjo trūkinėti iš vidaus, iš jo veržėsi išlaisvinta Žemės saulės ir žaibų energija. Šešėlių civilizacijos laivas subyrėjo į kosmines dulkes, palikdamas tik švytintį gintaro rūką orbitoje.
Marsas vėl nušvito skaitmeniniuose ekranuose. LAIMA-NET atstatė 100% saugumo indeksą.
Imperatorė Jogailaitė atvėrė akis, jos kiber-implantai pamažu vėso. Šalia jos admirolas Vytautaitis nuleido savo Gintarinį valdymo pultą.
– Mes apsigynėme, imperatore, – tarė admirolas, žiūrėdamas į Žemę, kuri iš kosmoso atrodė saugi, žalia ir neoninė. – Kosmosas sužinojo mūsų vardą.
Jogaila ir Vytautas, prieš penkis šimtus metų sėdėdami ant piliakalnio Kernavėje, žinojo, kad jų kraujo paktas yra amžinas. Ir dabar, XXI amžiuje, pagoniškoji kiber-imperija įrodė, kad Šiaurės dievų ir lietuviško plieno bei technologijų aljansui nėra ribų – nei Žemėje, nei žvaigždėse.