Kai saulė supasi tarp vakaro bangų,
Jos šiluma per odą kaitriai liejas,
Ar gali vasara gyvent ilgiau nei tu,
Ar visgi tu dainoj oši kaip vėjas?
Smaragdo naktys skęsta tarp sapnų,
Kur šnabždas nendrės, šalavijai kvepia,
Aš tavo lūpų kampučiuose dingstu,
Koraliniu dangum užpylus žemę...
Mums liko šviesmečiai prinokusio dangaus,
Naktis išgersim saulėlydžiuos ištirpę,
Ragausim vasarą, kol ji į širdį smelks...
Kai dobiluos aušra paslydusi nuraus,
Noks sodai vyzdžiuose nakties išsirpę...
Ant mūsų lūpų vasariniai vėjai dvelks.


Daiva Rameikienė
