Apie

1. Apie tingėjimą
Tingėjimas nėra priešas. Jis – budėtojas.
Jis sėdi prie durų ir tikrina, ar tikrai nori įeiti.
Jeigu nori – praeisi.
Jeigu ne – jis tau pasakys tiesą, kurios pats bijai:
„Tu ne tingi. Tu tiesiog nenori. “

2. Apie laiką
Laikas niekada nebėga.
Bėga žmogus, bandydamas jį aplenkti.
O kai sustoja – pamato, kad laikas visą laiką stovėjo vietoje,
tik jis pats lakstė aplink kaip šuo aplink stulpą.
Ir dar stebėjosi, kodėl taip sukasi galva.

3. Apie kūną
Kūnas visada žino daugiau už protą.
Protas gali meluoti, teisintis, filosofuoti.
Kūnas – niekada.
Jis pasako tiesą paprastai:
skauda – vadinasi, per daug.
traukia – vadinasi, per mažai.
O protas vis tiek ginčijasi, nes jam patinka būti kvailesniam.

4. Apie darbą
Darbas jaunystėje atrodo kaip bausmė.
Darbas senatvėje – kaip privilegija.
Tik tada supranti, kad žmogus ne dirba tam, kad turėtų,
o tam, kad būtų.
Ir kai nebedirbi – pradedi nykti kaip nebevartoma knyga.

5. Apie Dievą, kuriuo netikėjau
Aš visą gyvenimą netikėjau Dievu.
Bet jis vis tiek kartais pasirodydavo –
ne bažnyčioje, ne maldose,
o žvyro krūvoje, kurią reikėjo sijoti.
Dievas, pasirodo, mėgsta paprastus darbus.
Gal todėl aš jų taip vengiau.

6. Apie prasmę
Prasmė nėra kažkur toli.
Ji visada stovi šalia, tik labai tyliai.
Tiek tyliai, kad ją girdėti gali tik tada,
kai pagaliau nustoji bėgti, aiškintis, teisintis,
ir tiesiog atsisėdi.
Tada ji paklausia:
„Na, ar jau pasiruošei pagaliau mane išgirsti? “

7. Apie mirtį
Mirtis nėra pabaiga.
Ji – kaip paskutinis sakinys knygoje.
Jeigu knyga gera, skaitytojas visada nori dar vieno puslapio.
Jeigu bloga – užverčia be jokio gailesčio.
Todėl vienintelis klausimas paprastas:
ar tavo gyvenimo knyga verta paskutinio sakinio.