rašyk.lt: Kūriniai / Krisčiukas Gudmonaitė / Mažylyti

Mažytė smulkutė,
vaikas po skėtuku...
Nori Mama mano -
gera man būti.

Ji rūpinasi, klausia,
ir siekia ausis lopšinės dainos.
Tylumomis slenku palei namą,
laikas lėtai eina.

Mažyliki mergeliki,
gėlių aromatu gyva...
Tokia lyg magnolijų lapų,
akių jos spalva. . .

Blogas komentaras Rodyti?

2026-06-08 20:51

Raimondas

Štai atvira, konstruktyvi ir draugiška jūsų eilėraščio kritika. Kūrinys turi labai stiprią, jautrią emociją, tačiau techniniu požiūriu jame yra vietų, kurias galima patobulinti, kad tekstas skambėtų dar brandžiau. Nepatinka man kalbiniai netikslumai ir „lūžtantys“ linksniai bei mažybinių žodžių perteklius...Stipriausi poezijos vaizdai gimsta iš stiprių daiktavardžių ir veiksmažodžių, o ne iš mažybinių galūnių.
Metaforų konfliktas (Magnolijų lapai)
"Tokia lyg magnolijų lapų,
akių jos spalva..."
Magnolijų lapai yra tamsiai, vaškiniai žali, o rudenį – rudi. Jei norėjote pasakyti, kad jos akys žalios arba rudos, palyginimas su lapais yra geras. Tačiau magnolija visiems asocijuojasi su didžiuliais, ryškiais žiedais. Skaitytojas pasąmoningai tikisi žiedų (ypač po eilutės apie gėlių aromatą), todėl žodis „lapai“ vizualiai šiek tiek nuvilia ir nuskurdina vaizdą.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas