Lėlės, atsineštos iš kiemo

Kada man sukako dešimt metų, aš vairavau sunkvežimį
Dirbau smėlio dykumoje nuo ryto iki pietų
Neprisimenu kiek man mokėjo už darbą,
pinigų negaudavau į rankas
Visi pinigai buvo virtualūs ir juos laikiau galvoje
Smėlio veždavau daug, mano sunkvežimis lengvai skraidė
Mergaitė Dalia nešiojosi lėlę ilgomis baltomis kojinėmis
Ji vienintelė manęs paklausė: "Ar tu daug uždirbi?“
Atvirai pasakiau: „Negaliu suskaičiuoti“
Kitą kartą ji paprašė: „Ar gali įsidukrinti mano lėlę?“
„Kurią? Dalia šnirpštė nosimi
Ištiesė kvepiančią lėlę baltomis kojinėmis
Įsidukrinau ir vežiojau ją į dykumą
Ji deginosi saulėje ir baltos kojinės tapo rudos
Įsidukrinęs pasijutau žymiai turtingesnis
Mergaitė atsinešė dar vieną lėlę geltonomis kasomis
Pajutau, kad sunkvežimyje vos telpa dvi lėlės
Kada mergaitė atnešė trečia pusnuogę su bateliais
„Kur tu jas augini? “ „Ant palangės“
Po pamainos aš nusinešiau tris įdukras
Paguldžiau ant palangės, visi nustebo
„Ką darysi su tiek lėlių, terliau?“
„Aš jas įsidukrinau. Auginsiu ant palangės“
„Kieno tai lėlės? “
„Dalios“
„Tos mergaitės, kuri neturi tėvo? “