Gimstanti rasė

Prologas
Rasė, kuri įveiks senąsias civilizacijas būdama silpna. Rasė- tai naujos eros pradžia. Jie sugebės pakilti į kosmosą be globėjų.  Rasę garbins silpni, o priešai jos nekęs.
                                                                                                                                                Takošo pranašysčių knygą
***
Toli nuo Saulės sistemos, Fartono galaktikoje, sukosi planeta, kuri buvo Paros Tarpgalatinės Imperijos sostinė. Planeta buvo apsupta milžiniškų cigaro formą ir tamsių kaip naktis laivų. Jie saugojo planetos ramybę.
- Jūsų didenybe, kvietėte? – kontržvalgybos direktorius iki šiol nesuprato kodėl jį staiga iškvietė  valdovo motina.
- Prašau sėstis. Ką žinote apie Takošo pranašysčių knygą?
- Jūsų Didenybe, knyga paplitusi visoje Visatoje. Valdovas įsakė surasti naują rasė, kuri...
- Kas tas Takošas? Man reikalinga visa informaciją apie Takošą.
- Jūsų didenybė, - Jūs neturite leidimo susipažinti su slapta informacija. Valdovas...
- Nesijaudink, - ramiu balsu prabilo Tapokė, - valdovas nesužinos.
Kontržvalgybos direktorius žinojo, kad už slaptos informacijos atskleidimą gali laukti mirtis, bet ne pirmą ir ne paskutinį kartą jis bendradarbiavo su valdovo motina ir žinojo, kad negali jai pasipriešinti.
- Jūsų didenybė, - privalote vykti į Žemę. Ten rasite visus atsakymus.
Tapokė teleportavosi į  Žemę. Paros Tarpagaktinės Imperijos šnipų bazė gyliai po žeme. Prie Tapokės stovi vyriausiasis šnipas.
- Man reikalinga visa informacija apie Takošą.
- Jūsų Didenybė, mes negalime.
- Vykdyk. - kaip kirviu nukirto Tapokė.
Buvo įjungtas holografinis projektorius. Tapokė išvydo Karūnos salę, kurioje vyko posėdis. Posėdyje dalyvavo Paros tarpgalaktinės imperijos valdovas Taumaka XV ir departamentų vadovai. Posėdis įpusėjo, kai į Karūnos salę įbėgo susijaudinę ir išbalęs Imperijos saugumo departamento vadovas
- Jūsų Didenybė ir jūs gerbiamieji,  peržiūrėkite  vaizdo medžiagą
Ekrane buvo šešios moterys ir parietis. Parietis apvaisino moterys. Po trijų mėnesių gimė vaikai. Ekrane buvo pateikti skaičiai:
Intelektas- 100proc.
Prisitaikymas prie aplinkos- 100 proc.
Dauginimasis: daugintis gali bet kada. Jeigu palankios sąlygos per metus gali gimti apie milijoną palikuonių.
Gyvenimo trukmė: 100 metų ir daugiau.
Dėmesio: egzemplioriai labai pavojingi. Rekomenduojama nedelsiant sunaikinti, nes gali gręsti Visatos stabilumui
Po kelių valandų. Karūnos salėje mirtina tyla. Visi išbalę. Pirmasis prabilo valdovas
- Prašau pasilikti Imperijos saugumo departamento vadovą, Ekstremalių situacijų departamento vadovą,  Mokslinių tyrimų departamento vadovą, o visi kiti laisvi.
- Jūsų Didenybė, siūlome sunaikinti Žemę. Mes nežinome kokia iš tikrųjų padėtis
- Tai sužinokite. Jūs keliausite į Žemę.
Tapokė išvydo kitą skaidrę
Departamentų vadovai atvyko į Žemę. Juos pasitiko Žemės valdytojas
- Sveiki atvykę į Žemę. Jūsų tyrimams viskas paruošta. Darbas galėsite pradėti dabar.
- Pirmiausia mums reikalingi 5 barbarai. Antra, mums reikalingas Jūsų sūnus.
Valdytojas išbalo.
- Nebijokite, mes nieko nedarysime Jūsų sūnui. Mes norime sužinoti, kaip jis pasiekė tokius stulbinančius rezultatus. Trečia, visi pariečiai turi būti karantine.
- Jie jau dvi savaite tupi karantine.
- Puiku, jie pasitarnaus mokslui. Reikalingi du pariečiai. Jie santykiaus su barbarais.
Eksperimentas pavyko. Po kelių dienų gimė kūdikiai.
- Kūdikiai keliaus į Paros Imperiją moksliniams tyrimams.  Karu su jais keliaus ir jūsų sūnus. Jis bus asmeniškai pristatytas Imperatoriui ir Imperatorius turės nuspręsti
Kosminis laivas pakilo iš Atlantidos ir dingo hipererdvėje.  Pakilimo take stovėjo vieniša figūrą. Po dviejų valandų departamentų vadovai buvo Pasitarimų salėje. Jie atsigabeno „vaikus“ ir Karanoso sūnų Takošą. „ Vaikai“ buvo narve, o Takošas buvo surakintas grandinėmis. Į salę įėjo imperatorius. Jis atsisėdo į sostą.
- Kokia padėtis Žemėje?
- Jūsų Didenybė, padėtis Žemėje yra kritinė. Pariečiai santykiavo su žmonėmis. Po dviejų savaičių gimė hibridas ir auga labai greitai. Mes nežinome  kiek tokių hibridų laksto Žemėje. Atgabenome Takošą. Jis pirmasis pradėjo eksperimentuoti su žmonėmis.
Imperatorius nukreipė žvilgsnį į belaisvį. Takošas  pabalo. Sukaupęs drąsą tyliai tarė:
- Jūsų Didenybė, proceso nesustabdysi.
Takošas prarado sąmonę.
- Aišku. Man viskas aišku. Nusiųskite į mano požemines laboratorijas. Tegul toliau eksperimentuoja.
- Jūsų Didenybė, - prabilo Mokslinių tyrimų departamento vadovas, - siūlome sunaikinti Žemę. Eksperimentas nepavyko.
- Stebėkite, bet nenaikinkite. Jūs laisvi. Mes patenkinti Jūsų nuveiktu darbu. Galite eiti.
Imperatorius liko vienas.
Vaizdas dingo.
- Daugiau skaidrių turite?
- Jūsų Didenybė, jums nepatiks.
- Rodyk.
Tapokė išvydo  kitą vaizdą. Ji išvydo laboratoriją. Pamatė narvą. Prie narvo stovėjo pariečiai . Išgirdo pokalbį:
- Mokslininke, pažadink Takošą.
- Jūsų Didenybė, bijau, kad bus labai sunku. Mes bandėme žadinti, bet jis nepabunda.
- Įsakau, pažadinti.
Takošas atmerkė nereginčias akis ir prabilo
- Aš Jūsų laukiau. Procesas prasidėjo. Jį nesustabdys.
- Takošai, - prabilo Imperatorius, - Mes nesuprantame apie kokį procesą kalbi?
- Nauja jėga gimsta. Senos jėgos bus sunaikintos. Visata pasikeis. Gims nauja rasė. Naujos eros pradžia.
Takošas užmerkė akis ir užsnūdo.
- Mokslininke, gal tu supratai ką sako šis pranašas?
- Jūsų Prakilnybė, ateina sunkūs laikai, kurie prives prie to, kad senosios civilizacijos žlugs, gims naujos.
Vaizdas dingo. Patalpoje užsidegė šviesa.
- Šnipe,  kiek Žemėje gyvena žmonių?
- Apie 30 mlrd. Jeigu domina galiu pateikti ataskaitą.
- Nereikia.  Stebėkite, o jeigu reikės – lįskite į paviršių. Man jau laikas. Praneškite jeigu bus kas nors svarbaus.
Tapokė dingo. Jis atsidūrė rūmuose. Rūmuose buvo tylu. Tokia tyla buvo neįprasta. „ Perversmas“- galvojo valdovė eidama į Karūnos salę. Karūnos salė buvo tuščia. Iš jos skubiai evakavosi, nes aplinkui mėtėsi kėdės, stalai buvo apversti. Tapokė patraukė toliau. Rūmai skendėjo mirtinoje tyloje. Ji užėjo į Posėdžių salę. Tokia pati betvarkė buvo ir Posėdžių salėje. Tapokė pajuto, kad ją kažkas stebi. Ji greit apsisuko ir prieš save pamatė sūnų, kuris išbalęs, vienmarškinis, be asmens sargybinių stovėjo priešais motiną.
- Mama, mane išdavė. Kažkaip sugebėjau pasprukti. Visą valdžią paėmė generolai.
- Sūnau, nusiramink. Padėtis sunki, bet ją galima pakreipti mums naudinga linkme. Generolai trokšta karo. Mes pulsime Žemę. Pranašystė neišsipildys.
Generolai susitiko su nuverstu valdovu Taumaku XXVI.
- Siūlau, - prabilo nuverstas valdovas, - užpulti Saulės sistemą.
- Jūsų Prakilnybė, o kam mums ta Saulės sistema? Kokia mums iš to nauda?
- Paneigsite „Takošo pranašysčių“ knygą, kurioje sakoma, kad gims rasė, kuri sugebės be jokios pagalbos pakilti į kosmosą ir pakeisti nusistovėjusią tvarką
- Jūsų Prakilnybė, Jūs tikite tomis nesąmonėmis.
Į Pasitarimų salę įėjo susirūpinusi Tapokė.
- Generolai, - prabilo Tapokė, - žmonės pakilo į kosmosą. Pirmasis kosminis laivas pakilo nuo žemės paviršiaus ir pasiekė Mėnulį. Po kelių savaičių pakilo nauji laivai. Jie skraidino pirmuosius kolonistus, kurie buvo apgyvendinti planetose. Jie gyveno kupoluose. Žemę paliko 22mlrd žmonių. Žemėje liko  8 mlrd. žmonių. Visą šią ataskaitą gavau iš šnipų. Procesas prasidėjo, kaip skelbia Takošo pranašysčių knyga. Žmonės, savarankiškai, be išorinės jėgos, pakilo į kosmosą. Siūlau kuo greičiau paneigti pranašystę ir sunaikinti žmones.
- Mes sutinkame siųsti karinius dalinius į Saulės sistemą
- Ponai, turi mažytį prašymą: privalote sugrąžinti mano sūnų į sostą.
- Mes dar pagalvosime.
- Greičiau galvokite, nes be liaudies pritarimo, Jūs nesugebėsite valdyti. Kariuomenė stipri, bet ji yra niekas – kai nėra to, kuris ją įkvėptų. Kareiviai Jūs klausys ir vykdys visus įsakymus, bet jų akyse nedegs ryžtas ir atsidavimas. Jie esi mirti, sutinku, bet už ką jie mirs. Jiems reikalingas simbolis, kurį jie garbins, o sunkiomis minutėmis tas simbolis, galėtų padrąsinti.
- Esate, - prabilo vienas iš generolų, - išmintinga parietė. Gaila, kad įstatymai neleidžia sostą užimti moteriškajai linijai. Mes sugrąžiname Jūsų sūnų į sostą. Jis taps vyriausiuoju karo vadu.
Generolai pasišalino. Pasitarimų salėje liko Taumakas XXVI ir jo motina. Abudu šypsojosi.
- Sūnau, mes įtikinome kietakakčius generolus pradėti karą su žmonėmis.
- Mam, tu kažką sugalvojai.
- Sūnau, nebūk toks įtarus. Noriu įrodyti, kad „Takošo pranašysčių“ knyga yra nesąmonė.
Pasitarimų salę paliko Taumakas XXVI. Jis išėjo ruoštis inauguravimo ceremonijai. Tapokė nuėjo į  kontržvalgybos archyvą. Ji norėjo surasti dokumentus, kuriose buvo rašoma apie slaptas laboratorijas. Paieška buvo nesėkminga. Praėjo dvi dienos, o Tapokė nieko nerado. Ji nutarė, kad per įvairius perversmus, karus, informacija apie Slaptąsias laboratorijas buvo pamestos arba sunaikintos. Ji paliko archyvą.
Slaptosios laboratorijos egzistavo, nors jose jau seniai nebevyko jokie eksperimentai ar bandymai. Įėjimas į Slaptąsias laboratorijas buvo sunaikintas. Paskutinis mokslininkas viską sunaikino. Ramybėje paliko Takošą, kuris miegojo letargo miegu. Iš miego pabudo Takošas. Jis atmerkė nereginčias akis ir liūdnu balsu tarė:
- PROCESO NESUSTABDYSI. NIEKAS NEGALĖS SUTRUKDYTI NAUJAI RASEI ĮVESTI TVARKĄ.
Šiuos žodžius pagavo aidas ir išnešiojo po visas laboratorijos patalpas. Įsijungė kompiuteris, kuris užrašė Takošo pasakytus žodžius.
****
Paros tarpgalaktinis imperijos laivynas įsiveržė į Saulės sistemą.   
Rytas. Šaltas, žvarbus vėjas pranašavo sniegą. Žemės karys tupėjo apkasuose ir stebėjo artėjantį priešą. Kad gi pasibaigs šios skerdynės, -pagalvojo Pjeras. Jau antri metai kaip žmonija kariauja su ateiviais. Žmonės pralaimi, užleidinėdami savo pozicijas. Žemės karys nusitaikė. Jis, kaip ir tikriausiai daugelis karių, nematė prasmės šiame kare. Kodėl jie turi kariauti už žmoniją, o generolai sėdi saugiai savo bunkeriuose, gerai miega ir gerai valgo?
Priešas nenumaldomai artėjo prie kario. Pjeras užsimerkė laukdamas neišvengiamos mirties. Jis įsivaizdavo ateivį ir mintimis šovė. Ateivis, o tiksliau kovinis robotas, sprogo. Pirmą kartą buvo nugalėtas priešas. Pjeras užriko
- Juos galima naikinti telekinezės būdų.  Pabandykite
Kareiviai įsivaizdavo priešą ir mintimis „ šaudė“. Pasisiekė tik keliems. Šį kartą buvo sunaikinti keli pėstininkai. Tie kareiviai, kurie sugebėjo telekinetiškai nugalėti ateivius, buvo nugabenti į Jungtinių tautų organizacijos būstinę. Juos pasitiko Generalinis sekretorius:
- Sveikinu, tai pirma mūsų pergalė ir tikiuosi nepaskutinė. Priešas yra pažeidžiamas. Surinksime žmonės, kuri mintimis galės nugalėti priešą.
Ateiviai išsidangino iš Žemės. Žmonija šventė pergalę. Žmonės suprato, kad karas dar nesibaigė, nes visa Saulės sistema priklausė pariečiams. Modernus karinis laivynas atsiplėšė nuo Žemės ir išskrido vaduoti Saulės  sistemą nuo ateivių. Pirmasis susidūrimas su ateiviai įvyko Merkurijuje. Į ataką su Žemės kariniu laivynu pakilo Paros karinis laivynas. Mūšis buvo trumpas. Nesuspėję iššauti – ateivių laivynas buvo sunaikintas. Žemės karinis laivynas nusileido Merkurijuje. Planetoje buvo įkurtos karinės įgulos, kurios saugojo planetą nuo ateivių.
Žemės karinis laivynas tęsė pergalingą žygį. Jėgos buvo nelygios – ateivių buvo daugiau negu žmonių, bet kariams vadovavo asmenys, kurie telekinetiškai naikino  daug gausesnes priešo pajėgas. Buvo užimta Venera, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas. Plutonas, paskutinė planeta, dėl kurios vyko aršūs mūšiai. Paros generolai metė visas savo jėgas.  Žmonija stebėjo paskutinį mūšį už Plutoną. Beprotiškas triukšmas, kraujo balos, begalviai kūnai. Aplink švytavo kardai, visur bėgiojo kariai, tiek ateiviai, tiek žmonės. Žvangėjo plienas, traškėjo ir lūžinėjo skydai, krito koviniai robotai, dejavo sužeistieji, mirštantieji. O po to viskas baigėsi. Paros kariuomenė kapituliavo. Jos likučiai gėdingai pasitraukė iš Plutono. Ateiviai buvo išvyti. Saulės sistema priklausė žmonėms. Į Saulės sistemą persikraustė apie 50 mlrd. žmonių (Žemėje liko 8 mlrd. žmonių). 
****
Paros generolai buvo įsiutę. Jie patyrę pralaimėjimą. Jų kariuomenę išstūmė kažkokios neužaugos, išsigimėliai.
- Sakėte, - prabilo generolas, - kad Saulės sistema kris po mūsų kojomis. Mes praradome trečdalį kariuomenės.
- Ponai, - prabilo Tapokė, - tai tik įrodo, kad jų visuomenėje yra egzistuoja asmenys, kurie turi tam tikrų sugebėjimų. Jie nepavykęs mūsų mokslininkų eksperimentas. Mus nugalėjo saujelė, o ne visa žmonija. Reikia naikinti tuos, kurie sugeba deformuoti daiktus mintimis. Jie didžiausias mūsų priešas. Manau, kad supratau Takošo pranašystes.
- Nusispjaut mums į tas pranašystes. Mes privalome susigrąžinti Saulės sistemą. Šnipai pranešė, kad žmonės stato dar galingesnį ir modernesnį laivyną. Jie bandys skristi už Saulės sistemos ribų. Mes juos ten lauksime.
Generolas išėjo. Tapokė liko viena. Rankose vartė „ Takošo pranašysčių“ knygą. Ji pabalo, išmėtė knygą ant grindų. Paskui ją pakėlė. Vėl atvertė. Knygoje buvo nauja pranašystė. Pranašystė skambėjo labai grėsmingai: JĖGA, KURI BUVO PAŽADINTA TOLIAU PROGRESUOS. JĄ SUNAIKINTI NEĮMANOMA. ARTĖJA NAUJA PRADŽIA. “ Tapokę kažkas palietė. Knyga iškrito iš rankų.
- Mam, kas tau?
- Sūnau, aš pažadinau jėgą.
- Mam, nesuprantu apie ką tu kalbi.
- Nereikėjo užpulti Žemės.
- Mama, bet juk tu pati įsakei pulti Žemę. Generolai sutiko.
- Tai buvo klaida.
- Mam, tik nesakyk to generolams. Jie nutarė kolonizuoti Saulės sistemą. Rengiami laivai, kurie gabens kolonistus į Saulės sistemą.
- Sūnau, pasipriešink generolams.
- Aš negaliu. Aš neturiu tokių galių, kurias turėjo mano protėviai.
- Sūnau, man dėl tavęs gėda.
Valdovas išėjo. Tapokė susisiekė su Vyriausiuoju karo vadu.
- Privalote palikti Saulės sistemą
- Jūsų Prakilnybė, nesikiškite į mūsų reikalus. Mes išvalysime Saulės sistemą nuo žmonių, o paskui ją kolonizuosime.
- „Takošo pranašysčių“ knygoje kalbama...
- Neerzinkite. Mes netikime pranašystėmis. Saulės sistema bus užimta ir kolonizuota.
Ryšis nutrūko. Tapokė iš nevilties metė knygą. Akie krašteliu  pamatė naują atsiradusią pranašystę, ji neabejojo, kad Takošo gyvas, bet kur jis. Tapokė paėmė knygą ir perskaitė pranašystę: RASĖ STIPRĖS. JAI NEBUS BAISŪS JĖGŲ POKYČIAI. “ Tapokė iš nevilties užriko:
- Takošai, atsiliepk. Man tu reikalingas.
„Moterie, - parietė sąmonėje išgirdo tolimą balsą, - nesistenk nugalėti to, kuris nenugalimas. Tu kovoji, bet tavo kova nevaisinga. Procesas prasidėjo ir jį užbaigs tik naujoji rasė“ . Tapokė krito be sąmonės. Ji pasidavė. Generolų įsakymų, žudikas nušovė gulinčią be sąmonės parietę. Nužudytą motiną rado Taumakas XXVI . Jis pakėlė motiną ir nunešė  į jos apartamentus. Generolai ruošėsi karui su Saules sistema ir niekas neatkreipė į faktą, kad „Takošo pranašysčių“ knyga dingo. Niekam nerūpėjo pranašystės. Visi buvo užsiėmę savais reikalais.
****
Iš letargo miego pabudo Takošas. Jis nieko nesakė, o tik tylėjo. Jis užmerkė nereginčias akis. Jo jautri ausis išgirdo krebždėjimą. Krebždėjimas vis garsėjo. Takošas tylėjo. Jis žinojo, kad greit paliks šį pasaulį. Krebždėjimas buvo prie pat jo.
„ Tėve, - mintimis kreipėsi Takošas į tuštumą, - čia tu? Aš tave laukiau ilgus metus. Mano pranašystės išsipildė. Tėve, atsiliepk. Ar jau metas palikti šį pasaulį? Tėve, atsakyk. Bandžiau įkinti Visatą, kad gims nauja rasė, kuri sunaikins senąsias Imperijas. Tėve, paimk mane. Aš įvykdžiau savo misiją. “
„Sūnau, privalai nepasiduoti. Greit ateis diena, kai tu paliksi šį pasaulį, bet dabar dar ne laikas“
Takošas liko vienas. Jis užmerkė nereginčias akis ir užmigo letargo miegu. „Takošo pranašysčių“ knygoje, kurią turėjo Daranos tarpgaktinės imperijos imperatorius atsirado tokie žodžiai: „RASĖ ĮŽIEBS VILTĮ KITOMS RASĖMS. VISATA PASIKEIS. SENOJI TVARKA ŽLUGS, KURIĄ PAKEIS NAUJOJI TVARKA. RASĖ ĮSVIEŠPATAUS VISTATOJE. “
- Raskite, - prabilo valdovas vartydamas „Takošo pranašysčių“ knygą, - ir pristatykite patį seniausią Daranos imperijos gyventoją ir pristatykite jį man.
Imperatorius jautė, kad ši knygą nepaprasta ir į jo rankas pateko neatsitiktinai. Valdovą suintrigavo pranašystės. Po kelių valandų pas imperatorių atsidūrė išbalęs ir drebantis pavaldinys.
- Nebijo, mes tave nenuskriausime. Mūsų rankose keista knyga. Manome, kad tu geriau žinosi apie ją.
Imperatorius parodė knygą. Rasosas – vienas iš seniausių Visatos rasės atstovas – dar labai pabalo. Drebančiu balsu tarė.
- Proceso pabaiga. Rasė įsiveržė į laisvę.
Rasosas krito negyvas. Jis šypsojosi. Jo akyse matėsi palaima. Knyga iškrito iš imperatoriaus rankų ir užsidegė. Ugnies stulpas pakilo iki dangaus, pasigirdo balsas:
- Pradžios pradžia. Karas ir taika. Pranašai ir melagiai. Viskas yra laikina. Visata pasitik naują rasę.
Iš savo miego pabudo Takošas. „ Sūnau, jau laikas“. Takošas krito negyvas.  Visata sudrebėjo, kai Žemės konfederacijos laivynas paliko Saulės sistemą.
****
Į Visatą įsiveržė nematytas, neregėtas priešas. Pirmoji sistema, kuri susidūrė su nauja rasė, buvo Pasosos sistema. Sistema priklausė Laisvųjų sistemų sąjungai. Ją sudarė dvi planetos. Pagrindinė rasė – chamakai. Pasosos sistemos valdovas svetingai pasitiko atvykėlius. Chamokai buvo įpratę prie atvykėlių. Jie žinojo, kad priešintis stipresniems ir gerai ginkluotiems, neverta. Pasosos sistema prisijungė prie Žemės konfederacijos. Toks poelgis, kai Laisvųjų sistemų sąjungos narys įstoja į naują sąjunga, buvo naujiena. Didžiosios tarpgaltktinės imperijos gavo įspėjimą. Palikę karines įgulas, žmonės nuskrido toliau. Žemės konfederacijos laivynas artėjo prie Eralalos sistemos. Sistemą sudarė dvi planetos. Pagrindinė rasė – edalipai. Edalipai nesipriešino. Jie įstojo į Žemės konfederaciją.  Žemės konfederacijos laivynas tęsė ekspansiją. Į Žemės konfederacija buvo priimta Taranos sistema, kurią sudarė šešios planetos, pagrindinė rasė – tarkiečiai; Paranjios sistema, kurią sudarė šešios planetos, rasė – paranai; Harpijos sistema – šešios planetos, rasė – palakai ir Akamaranos sistema, kurią  sudarė penkios planetos, rasė- akamanai. Jų atstovai patys atvyko į Žemės konfederacijos laivyną ir pasiprašė, kad juos priimtų į sąjungą. Tarpgaltinės imperijos susirūpino. Jos pradėjo mobilizuoti karines pajėgas. Žemės konfederacijos laivynas artėjo prie Bataro sistemos. Sistemą sudarė keturios planetos, pagrindinė rasė – baurai. Prie Bataro sistemos Žemės konfederacijos laivynui kelią pastojo jungtinis Paros –Vaterano- Žožarnos- Latarano- Šauranijos tarpgalaktinių imperijų laivynas. Susidūrė dvi galingos jėgos, kurios nesiruošė užleisti savo pozicijų. Įvyko mūšis, kuris turėjo nulemti tolesnę žmonių ekspansiją. Mūšio baigtį turėjo nulemti naujos jėgos atsirdamimas, nes abiejų pusių kariniai resursai ir gyvosios jėgos seko. Iš hipererdvės iššoko naujas karinis laivynas, kuris stojo Žemės konfederacijos pusėn. Tai buvo Žaurijos sistemos karinis laivynas. Jungtinis Imperijų laivynas neatsilaikė. Po kelių valandų trūkusio mūšio Jungtinis imperijų laivynas buvo sutriuškintas. Jos likučiai atsitraukė. Buvo pasirašyta taikos sutartis,. Paros, Vaternao, Žožarnos, Latarano, Šauranojos Imperijose prasidėjo neramumai. Juos inspiravo iš Žemės siųsti šnipai. Žlugo Imperijos. Žemės konfederacijos vadovas Saulės sistemos imperatorius Kana VI paskelbė apie ekspansijos pabaigą. Žemėje įvyko kongresas, kuriame dalyvavo Žemės konfederacijos naria. Buvo išrinktas Žemės konfederacijos parlamentas. Parlamentas buvo patariamasis organas, kuriame posėdžiavo po dešimt atstovų iš kiekvienos sistemos.
Ne visiems patiko Žemės išaugusi įtaka. Buvusios Imperijos, kurios prarado įtaką, kurstė Žemės konfederacijos narius. Galėjo kilti karas tarp Žemės ir jos sąjungininkų, tačiau Saulės sistemos valdovas  Kana VII pasiuntė karinius dalinius prie Paros- Vaterano- Žožarnos – Lataranos- Šauranijos sistemų planetų. Sistemų valdovai išsigando. Jie atsisakė pretenzijų į prarastas teritorijas ir užmezgė diplomatinius santykius su Saulės sistema. Saulės sistema įsitvirtino Visatoje. Jos balas tapo lemiamas ir galutinis. Pranašystė išsipildė. Visatoje atsirado nauja jėga, kuri sugebėjo sunaikinti ankstesnę tvarką.