jauna meilė

Nugulus žolėj geriu ryto rasą,
Menu tavo žodžius - jie duobę man kasa.
Susmegsiu į žemę į dangų nekilsiu
Manau dar ilgai save aš kankinsiu.

Po kūnu manuoju verda pasaulis
Argi negali tos kirmelės liautis? 
Lįsti į kūną į smegenis po oda mana
Tarp mūsų kūnų amžiams įsispraudus žiema.

Aidas tavo balso man skamba už vėją
Verkia plaučiai paskutinius kvapus išlydėję
Tau išeinant už lango nustojo lyti lietus
Tada supratau kodėl palikai šaltyje mus.

Guliu rasą išgėrus pro pirštus prabėgusią
Nė lašo ant lūpų krašto neužtekėjusią
Iliuzija gėriau, galvojau nurims troškulys 
Išdžiuvusiai gerklei manai nepadės jau...  jis.