Geriausias draugas

Tu žiūrėjai į mane didelėm mėlynom akim
Tas žvilgsnis meldė atsisakyti vestuvių
tu matei mano skyrybas, o ne sąjungą
žiūrėjai  toliau už mane
tu visada lydėjai draugą
Ei, paklausyk, mane kruvinai pažemino.
Kaip pažemino? 
Rėkė  „ Tu melagis“
Nemeluoju.
Negaliu valgyti supuvusių koldūnų ir tėškiau į virėją
tu iškėlei ranką ir besispjaudanti moteris užsičiaupė
Gintis nemokėjau, o tu ištiesei susitaikymą
Jei ne tu, dar iki šiol būčiau kramtęs supuvusį koldūną
Tau užteko tik iškelti ranką
mesti žvilgsnį ir koldūnų virėjos
Skara tapo raudona.
Mes išdidžiai  šleivojom per visą Žvėryną
Žvėrynas tai namai užaugę tau ant kupros
Tu visur namus  nešiojai lyg nežinoma sraigė
Tu gynei mane, ne tik koldūnų bare
o aš negyniau
kada tu pasiklydai Nemenčinės miške
tave girtą, vartantį akis, nešiau namo į Žvėryną
Tu mokėjai vartyti akis kaip niekas kitas
Tik tu nevartyk akių
Vaidinai vilką, nes gimei vienišu vilku
Šleivojai šokių salėje
Ir visiems darėsi linksma
Tu nešei džiaugsmą
Geriausi draugai neša džiaugsmą.