Tavy tiek daug pavasario

Pražysta naktys – žemės rojus baltas,
Vaiski šviesa pilna kvapių žiedų.
Naktie, palik savo akis atmerktas –
Tavy tiek daug pavasario veidų.

Vėjo sūpuoklės prie žiedų priglunda,
Lyg lūpom liestų pabudinti sapnai.
Širdis alsavimą šiltėjantį pajunta
Ir nuneša, kur gimsta aitvarai.

Kur mintys tavo širdį susiranda
Ir teka gyslom meilės kuždesiai, –
Naktis pati per savo sapną brenda,
Nuoga, nuoga – pražydusi baltai.

Sodo altoriuj – nuometas žiedų
Ir aitvarų palaiminti veidai,
O tarp tų tūkstančių pavasario veidų
Man tiktai vieną veidą palikai.
.......
Naktie, pripilk jam meilės pilną širdį
Ir taip nugirdyk, kaip mane - mylėt aklai.