Įsiliekim

Įsiliekim į žingsnius aušros,
Kai smelkiasi lėtai į žalsvą šviesą –
Smaragdinės pavasario gaivos,
Kai plakasi žeme ir dangų liečia.

Sprogsta žaluma, užliedama
Visus laukus ir pašales – gyventi,
Pėdsakus šiltus įmindama
Pavasariui. Tai jo gyvybės šventė.

Padūmavęs ant ryto aušros,
Kvepiantis vėjas pabudo,
Prisisiurbęs šviežios žalumos,
Apsvaigo ir pievoj pargriuvo.

Atmerkęs akis, netikėjo,
Koks margas jo žalias drabužis, –
Akis mėlynumo priliejo
Pavasariu girtas gegužis.