*141905032026

Netapau savo sapnų,
Nes jie manęs nebelanko,
Nebent kokie atsitiktiniai vaizdai,
Kurie pasirodo prieš pat paleidžiant dieną.

Juoda tiršta naktis,
Kurioje nieko nerasi,
Vien dūmai ir pelenai,

Gal tai prisiminimai,
Dienų kai iš naujo kūriau pasaulį,
Ir tikėjau, kad greitai, tai
Galėsiu pavadinti namais.

***

Tačiau buvo toks kartas,
Kai užmigau darbe, ant taburetės prie kūrinio.
Ir atrodė, jog pabudo veikėjai iš garso takelio,

Jie žiedu apsupo,
mano ramybės švetovę,
Ir gynė, mano poilsį palaimingą,
Nuo vaikų, šunų bei kitų lankytojų.

Šalimais iš ekrano išlipo šokėjai.
Karnizai pailsę žemėn nukrito,
Užuolaidas palikę lengvai sklęsti,
It mūsų sapnas tęstųs vandenų gelmėse.

Buvo juoda, mėlyna ir juoda.
Šviesa vos ne vos, kiaurai tankų šydą.

***

Ne to nebuvo, tik svajojau,
Prieš užmerkiant akis,
Jaunuoliui leidus pabūčiuoti skulptūrą.

141905032026