Jau susirgau vėlų rudenį.
Tik gerai, kad gavau dovanų tapkiukus.
Nešąla man kojos, kai judini,
kada šaltame užsigrūdini.
Mano tapkiukai - tamsiai raudoni.
Ir jau pamiršus uniformos sijoną.
Noriu aš neeiti niekur iš namų.
Man tik vienatvėj skaityti sunku.
Ak, Mielas Drauge, - mes tie tapkiukai.
Mano širdutė namuose užtruko.
Jau ir skaityti visą baigiu...
Man namuose, Dėkui Dieve, saugu.


Krisčiukas Gudmonaitė



