! ! !

Ji buvo
kaip iš pieno plaukusi
nulūžau

Ant podiumo monaliza,
ne, ji panaši daugiau į botičelio
venerą raudonplaukę!

ji dvelktelėjo į mane mėlyno drugelio sparneliu
atgręžus kuklią apnuogintos nugaros iškirptę,
bet paslaptingo profilio kontūruose pagavau
jos blykstelėjimą žvilgsnio fotonu, taip
užfiksavo mano karštligę! 

Sekiau ją, kai ji dingo
nuo podiumo nulipusi grakšti, kaip ilgakaklė gulbė,
aš kaip šuo, nors iki paribių ją sekčiau,
bet dairausi, blaškydamasis tarp volkswagen ir porshe!

Ten buvo jie, frakuoti, aukšti, stori, praplikę, bet
Viskas jiems, ko reikia, kad turėtų, ją pagrobė
visuomet jaunas ir patikimas, nes prie savęs
visada specialus pasiūlymas
jaunutei,
dabar ji bus paveikslas užmiesčio vilos di Castello
inventorius gražus akcentas interjero prašmatnaus

Ak, tas skandalas!
ir man, vargšui dikaprio, kažkodėl užlūžo svirtis gilumai pasemti,
ir viskas jau vis tiek, daugiau gi ar mažiau
pavasarių tokių karštų, kaip pabučiavimas akių jos
nenusakomos spalvos
ir prie sudužusio titaniko grimztu į dugną ir verkiu,
guodžiuos dėl šio pasaulio nenuspėjamumo.

o sole mia