Piešiu plunksna ir tušu.
Svajoju būtų gražu...
Ieškau gyvenimo ilgo,
atgulsiu tarp smilgų.
Štai smilga, ir upeliukas.
Teku ir skauda širdutę.
Palei upeliuką kačiukai,
nuo pavasario juosiuos piešiu...
Ieškau kur tušą padėti.
Ašaros ima riedėti.
Rankų didžių neturiu...
Atkeršyti noriu - tariu...
Mano tušas liejasi...
Ar tokios buvo storų katinų idėjos..
Piešiu, vis piešiu... pavargau.
Su pavasariu neįmanoma susidraugaut.
Karklai, Kačiukai, Pavasaris...
O ką daryti man patari.
Vargstu o nėra gražu...
Tyla širdis pamažu...


Krisčiukas Gudmonaitė
