Nuodai atkeliauja ne tik į kavos puodelį, atsiranda gyvatės nasruose, bet ir slypi aplink.
Prie vakarienės stalo, jie į tave įsistebeilyja.
Tiesa, turi kelias paskirtis - arba šokdina ant Saturno žiedų, kol galiausiai juodoji skylė nutraukia galūnes, arba po truputėlį ardo kiekvieną empatijos sluoksnį.
Didžiausios musmirės gyvena ir semiasi mano Saulės šviesos. Dėliones kampus tik spėjau sudėlioti, o šviesus šešėlis nudažė kitas detales vienodai.
Ar sunku atskirti gėrį nuo blogio, tinkamą nuo žalingo, nuoširdumą nuo melo?
O kuo gi mes galime apsisaugoti?
Kaip išsaugoti šviežią kraują ir spindinčias gyslas, kaip neleisti jų švytėjimo išjungti?


S4us3n41tė
